Flipazė
Flipazės (angl. Flippase) – transmembraniniai lipidų pernešimo baltymai, esantys membranoje ir priklausantys ABC pernešėjams arba P4 tipo ATPazių šeimoms. Jos padeda fosfolipidų molekulėms judėti tarp dviejų ląstelės membraną sudarančių lapelių (skersinė difuzija, dar vadinama perėjimu „flip-flop“). Galimybę aktyviai palaikyti asimetrinį molekulių pasiskirstymą fosfolipidų dvisluoksnyje XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje numatė Markas Bretscheris[1][2]. Nors fosfolipidai greitai difunduoja membranos plokštumoje, jų polinės galvutės grupės negali lengvai pereiti per hidrofobinį dvisluoksnio centrą, todėl jų difuzija šiame matmenyje yra ribota. Kai kurios flipazės, dažnai vietoj jų vadinamos skramblazėmis[3], jos nepriklauso nuo energijos ir yra dvikryptės, sukeldamos grįžtamąją fosfolipidų pusiausvyrą tarp abiejų membranos pusių, o kitos priklauso nuo energijos ir yra vienakryptės, naudodamos ATP hidrolizės energiją fosfolipidams transportuoti pageidaujama kryptimi[4]. Flipazės apibūdinamos kaip pernešėjai, kurie perkelia lipidus iš egzoplazminio į citozolinį paviršių, o flopazės – atvirkštine kryptimi[3].
Daugelis ląstelių išlaiko asimetrinį fosfolipidų išsidėstymą tarp citoplazminio ir egzoplazminio membranos lapų[5]. Asimetrijos praradimas, ypač anijoninio fosfolipido fosfatidilserino atsiradimas egzoplazminiame paviršiuje, gali būti ankstyvas apoptozės indikatorius[6] ir eferocitozės signalas[7].
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Bretscher, Mark S. (1 March 1972). „Asymmetrical Lipid Bilayer Structure for Biological Membranes“. Nature New Biology. 236 (61): 11–12. doi:10.1038/newbio236011a0. PMID 4502419.
- ↑ Bretscher, Mark (1974). „Some Aspects of Membrane Structure“. In Estrada-O., Sergio; Gitler, Carlos (eds.). Perspectives in membrane biology first Mexican Society of Biochemistry symposium. New York: Academic Press. pp. 3–24. ISBN 9780323143592.
- ↑ 3,0 3,1 Hankins, Hannah M.; Baldridge, Ryan D.; Xu, Peng; Graham, Todd R. (January 2015). „Role of Flippases, Scramblases and Transfer Proteins in Phosphatidylserine Subcellular Distribution“. Traffic. 16 (1): 35–47. doi:10.1111/tra.12233. PMC 4275391. PMID 25284293.
- ↑ Holthuis, Joost CM; Levine, T.P. (2005). „Lipid traffic: floppy drives and a superhighway“. Nature Reviews Molecular Cell Biology. 6 (3): 209–220. doi:10.1038/nrm1591. hdl:1874/7842. PMID 15738987. S2CID 11439631.
- ↑ Lodish, H, Berk A, Matsudaira P, Kaiser CA, Krieger M, Scott MP, Zipursky SL, Darnell J. (2004). Molecular Cell Biology, 5th, New York: WH Freeman.
- ↑ Castegna, A; Lauderback, CM; Mohmmad-Abdul, H; Butterfield, DA (2004). „Modulation of phospholipid asymmetry in synaptosomal membranes by the lipid peroxidation products, 4-hydroxynonenal and acrolein: implications for Alzheimer's disease“. Brain Res. 1004 (1–2): 193–7. doi:10.1016/j.brainres.2004.01.036. PMID 15033435. S2CID 17234790.
- ↑ Nagata, Shigekazu; Segawa, Katsumori (February 2021). „Sensing and clearance of apoptotic cells“. Current Opinion in Immunology. 68: 1–8. doi:10.1016/j.coi.2020.07.007. PMID 32853880. S2CID 221360052.