Fimozė (gr. φίμωσις – „užmauti“[1]) – būklė, kuomet apyvarpė visiškai ar dalinai negali būti atitraukta nuo varpos galvutės.[2] Dėl šios priežasties gali būti itin sunku šlapintis, kas gali lemti apyvarpės ištinimą, uždegimą ar kitas komplikacijas.[2] Paauglių bei suaugusiųjų atveju varpos sustandėjimas lytiškai susijaudinus gali sukelti ir skausmą.[2]

Fimozė
Sritis Urologija
Simptomai Negalėjimas atitraukti apyvarpės nuo varpos galvutės.
Komplikacijos Balanitas, varpos vėžys, ūminis šlapimo susilaikymas
Trukmė Įprastai dingsta savaime sulaukus 18 metų
Priežastys Natūralios, balanitas
Rizikos veiksniai Vystyklų dermatitas, prasta higiena, diabetas
Diagnozė Fiziniai požymiai
Prevencija Steroidinis kremas, tempimo pratimai, apipjaustymas
Dažnumas 1–2 % (tarp vyrų, kurie sulaukę 18 metų ir daugiau)

Jaunų berniukų atveju visiška fimozė yra normalu.[3] Virš 90 % fimozės vaikystėje atvejų išsisprendžia savaime, kuomet berniukui sukanka septyneri metai nors dėl preputialinės sąaugos apyvarpės atsmaukimas tokiame amžiuje būna tik dalinis.[4][3] Kartais fimozė atsiranda dėl antraeilių priežasčių, tokių kaip randai, kurie gali būti balanito pasekmė.[4]

Įprastai fimozės problema dingsta savaime, sulaukus 18 metų. Bandymai atsmaukti apyvarpę ankstyvaisiais jaunuolio gyvenimo metais nerekomenduotini.[5] Asmenims, kuriems būklė ir toliau negerėja, gali būti skiriamas steroidinis kremas, siekiant atlaisvinti apyvarpės odą. Jeigu minėtas metodas ir skiriami papildomi tempimo pratimai nepasiteisina, neretai rekomenduojamas apipjaustymas.[5] Viena iš potencialių fimozės komplikacijų – parafimozė, kuomet apyvarpės neįmanoma užtraukti ant varpos galvutės.[6]

Požymiai

redaguoti

Kūdikystėje apyvarpė būna suaugusi su varpos galvute. Ankstyvoje vaikystėje apyvarpės įprastai neįmanoma atsmaukti, o kai kurie jaunuoliai apyvarpę pilnai gali atitraukti tik sulaukę 18 metų.[7]

Medicinos asociacijos pataria nebandyti atsmaukti kūdikio apyvarpės, siekiant išvengti randų.[8][9] Kai kurių tyrėjų nuomone, negalėjimas atsmaukti apyvarpės „gali būti laikomas normaliu iki paauglystės įskaitytinai“.[10][11] Danijos mokslininkų tyrimas atskleidė, jog vidutinis amžius, kuomet galimas pirmasis apyvarpės atsiraukimas, yra 10 metų ir 4 mėnesiai.[12]

Kai kurie akademikai mano, kad fimozė yra diagnozuojama per dažnai, nes nesugebama atskirti negalėjimo atsmaukti apyvarpės dėl vystymosi ypatumų nuo patologinės būklės.[13][14][15] Kai kurie tyrėjai fimozės atvejus skirsto į „fiziologinius“ bei „patologinius“, tuo tarpu kiti negalėjimą atitraukti apyvarpę dėl vystymosi priežasčių paprasčiausiai įvardija kaip „neatsitraukiančios apyvarpės“ atvejus.[13]

Išnašos

redaguoti
  1. Kirk RH, Winslet MC (2007). Essential General Surgical Operations (anglų). Elsevier Health Sciences. p. 365. ISBN 978-0443103148. Suarchyvuota iš originalo 2017-11-05.
  2. 2,0 2,1 2,2 „Phimosis“. PubMed Health. Suarchyvuota iš originalo 5 November 2017. Nuoroda tikrinta 28 October 2016.
  3. 3,0 3,1 „What are the treatment options for phimosis?“. PubMed Health. Institute for Quality and Efficiency in Health Care. 7 October 2015. Suarchyvuota iš originalo 5 November 2017. Nuoroda tikrinta 28 October 2016.
  4. 4,0 4,1 McGregor TB, Pike JG, Leonard MP (March 2007). „Pathologic and physiologic phimosis: approach to the phimotic foreskin“. Canadian Family Physician. 53 (3): 445–8. PMC 1949079. PMID 17872680.
  5. 5,0 5,1 „What are the treatment options for phimosis?“. PubMed Health. Institute for Quality and Efficiency in Health Care. 7 October 2015. Suarchyvuota iš originalo 5 November 2017. Nuoroda tikrinta 28 October 2016.
  6. McGregor TB, Pike JG, Leonard MP (March 2007). „Pathologic and physiologic phimosis: approach to the phimotic foreskin“. Canadian Family Physician. 53 (3): 445–8. PMC 1949079. PMID 17872680.
  7. Shahid SK (5 March 2012). „Phimosis in children“. ISRN Urology. 2012: 707329. doi:10.5402/2012/707329. PMC 3329654. PMID 23002427.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: unflagged free DOI (link)
  8. „Care of the Uncircumcised Penis“. Guide for parents. American Academy of Pediatrics. September 2007. Suarchyvuota iš originalo 2012-08-30.
  9. „Caring for an uncircumcised penis“. Information for parents. Canadian Paediatric Society. July 2012. Suarchyvuota iš originalo 2012-07-16.
  10. Huntley JS, Bourne MC, Munro FD, Wilson-Storey D (September 2003). „Troubles with the foreskin: one hundred consecutive referrals to paediatric surgeons“. Journal of the Royal Society of Medicine. 96 (9): 449–51. doi:10.1177/014107680309600908. PMC 539600. PMID 12949201.
  11. Denniston GC, Hill G (October 2010). „Gairdner was wrong“. Canadian Family Physician. 56 (10): 986–7. PMC 2954072. PMID 20944034. Suarchyvuota iš originalo 2015-09-23. Nuoroda tikrinta 2014-04-05.
  12. Thorvaldsen MA, Meyhoff HH (April 2005). „[Pathological or physiological phimosis?]“ (PDF). Ugeskrift for Laeger. 167 (17): 1858–62. PMID 15929334. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2016-02-07. Nuoroda tikrinta 2012-12-03.
  13. 13,0 13,1 Rickwood AM, Walker J (September 1989). „Is phimosis overdiagnosed in boys and are too many circumcisions performed in consequence?“. Annals of the Royal College of Surgeons of England. 71 (5): 275–7. PMC 2499015. PMID 2802472. „Authors review English referral statistics and suggest phimosis is overdiagnosed, especially in boys under 5 years, because of confusion with developmentally nonretractile foreskin.“
  14. Spilsbury K, Semmens JB, Wisniewski ZS, Holman CD (February 2003). „Circumcision for phimosis and other medical indications in Western Australian boys“. The Medical Journal of Australia. 178 (4): 155–8. doi:10.5694/j.1326-5377.2003.tb05130.x. PMID 12580740. S2CID 9842095. Suarchyvuota iš originalo 2004-11-09.. Recent Australian statistics with good discussion of ascertainment problems arising from surgical statistics.
  15. Van Howe RS (October 1998). „Cost-effective treatment of phimosis“. Pediatrics. 102 (4): E43. doi:10.1542/peds.102.4.e43. PMID 9755280. Suarchyvuota iš originalo 2009-08-19. A review of estimated costs and complications of 3 phimosis treatments (topical steroids, praeputioplasty, and surgical circumcision). The review concludes that topical steroids should be tried first, and praeputioplasty has advantages over surgical circumcision. This article also provides a good discussion of the difficulty distinguishing pathological from physiological phimosis in young children and alleges inflation of phimosis statistics for purposes of securing insurance coverage for post-neonatal circumcision in the United States.