Feodalas (lot. feudum, 'feodas') – feodo valdytojas, senjoras ar dvarininkas. Bendrąja prasme – aristokratijos, privilegijuotosios visuomenės atstovas.[1]

Feodalas buvo feodalinės santvarkos (feodalizmo epochos, trukusios nuo 800 m. iki Vėlyvųjų Viduramžių) „reprezentantas“. Sąvoka atsirado Prancūzų revoliucijos metais kaip kovos su antimonarchizmu politinės leksikos dalis. Feodalai turėjo pavaldinius, vad. senjorais, su kuriais juos siejo pavaldumo ryšiai.

Šaltiniai redaguoti

  1. feodalas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004