Vikipedija

Falcon 9

Falcon 9

Šalis: Jungtinės Amerikos Valstijos JAV
Gamintojas: Jungtinės Amerikos Valstijos SpaceX
Raketos funkcija: Vidutinių krovinių nešėja į orbitą
Paleidimo kaina: Naujos (2022 m.): $67 mln.[1]
Daugkartinio naudojimo (2019 m.): $50 mln.
Aukštis: 70 m
Plotis: 3,66 m
Svoris: 549 054 kg
Krovinių svoris:[1] Žemesnioji Žemės orbita: 22 000 kg
Būklė: Aktyvi
Iš viso skrydžių: 221
Sėkmingų skrydžių: 219
Pirmasis skrydis: v1.0 2010 m. birželio 4 d. (Dragon COTS Demo 1)
Paskutinis skrydis: FT Block 5 2023 m. gegužės 4 d.

Falcon 9 – iš dalies daugkartinio panaudojimo, dviejų pakopų, vidutinių krovinių raketa-nešėja, gaminama JAV astronautikos bendrovės „SpaceX“. Ji gali gabenti krovinius ir įgulą į Žemės orbitą.

Raketą sudaro dvi pakopos. Pirmoji pakopa yra daugkartinio panaudojimo[2] ir gali nusileisti vertikaliai, ant autonominės baržos vandenyne[3] arba, jei pakanka kuro, grįžti į nusileidimo aikštelę esančią raketų paleidimo komplekse[4]. Antroji pakopa yra panaudojama tik vieną kartą ir yra skirta nugabenti krovinį į galutinę orbitą. Krovinį nuo atmosferos saugo dviejų dalių aptakas. Raketai pakilus virš atmosferos, šis aptakas atsijungia į dvi dalis ir nukrenta į vandenyną. Nuo 2016 m. „SpaceX“ eksperimentuoja su krovinio aptakų sugražinimu ir daugkartiniu panaudojimu[5].

Iš viso raketa turėjo kelias versijas: v1.0, v1.1, v1.2 ir naujausioji - „Falcon 9“ Block 5. Pirmoji v1.0 raketos versija atliko 5 skrydžius nuo 2010 iki 2013 m., v1.1 versija atliko 14 skrydžių tarp 2013 m. ir 2016 m. sausio, v1.2 FT – 36 skrydžius tarp 2016 m. ir 2018 m. Nuo nuo 2018 m. naudojama naujausia versija - „Falcon 9“ Block 5, kuri gali į Žemės orbitą iškelti iki 22 000 kg (pirmoji pakopa neišsaugoma)[1] ir iki 17 400 kg (pirmoji pakopa nusileidžia)[6].

2008 m. kompanija „SpaceX“ laimėjo NASA kontraktą dėl krovinių gabenimo į Tarptautinę kosminę stotį kosminiu aparatu „SpaceX Dragon“. Pirmoji šio kontrakto misija įvykdyta 2012 m. spalį.

Kompanijos galingiausios „Falcon Heavy“ raketos pirmai pakopai panaudotos trys atskiros „Falcon 9“ pirmos pakopos raketos. „SpaceX“ siekia, kad „Falcon 9“ taptų astronautų nešėja į Tarptautinę kosminę stotį ir būtų tam sertifikuota. 2016 m. kompanijos vadovas Elon Musk pristatė naujausią planuojamą „Falcon 9“ versiją Block 5 su galingesniais varikliais ir kitais patobulinimais.[7] Naujausia raketos versija Block 5 naudojama nuo 2018 m. ir atliko 35 skrydžius.

Žymesni skrydžiai redaguoti

  • 1 skrydis, Dragon Spacecraft Qualification Unit, pirmasis Falcon 9 skrydis ir Dragon bandymas
  • 3 skrydis, Dragon C2+, pirmasis pristatytas krovinys į TKS
  • 6 skrydis, CASSIOPE, pirmoji Falcon 9 v1.1 raketa, pirmasis skrydis iš Vandenbergo karinės oro bazės, pirmasis bandymas grąžinti į Žemę Falcon 9 raketą
  • 7 skrydis, SES-8, pirmasis krovinio paleidimas orbitoje, pirmasis komercinis krovinys (komunikacijos palydovai)
  • 9 skrydis, CRS-3, pridėtos leidimosi kojos, pirmasis bandymas nusileisti ant platformos jūroje
  • 15 skrydis, DSCOVR, pirmoji misija, viršijusi antrąjį kosminį greitį ir pasiekusi Lagranžo tašką tarp Saulės ir Žemės
  • 19 skrydis, CRS-7, raketos susprogimas netrukus po pakilimo dėl struktūrinių pažeidimų
  • 20 skrydis, Orbcomm OG-2, 2015 m. gruodžio 22 d., pirmasis sėkmingas raketos nusileidimas
  • 23 skrydis, CRS-8, pirmasis sėkmingas nusileidimas ant platformos jūroje
  • Amos-6, visiškas raketos ir krovinio praradimas raketos paleidimo bandymų metu
  • 30 skrydis, CRS-10, pirmasis raketos paleidimas iš Kenedžio kosminių skrydžių centro paleidimo aikštelės LC-39A
  • 32 skrydis, SES-10, pirmasis raketos daugkartinis panaudojimas (B1021, skridusi CRS-8 misijos metu),[8]
  • 41 skrydis, Boeing X-37B OTV-5, pirmasis kosminio erdvėlaivio pakėlimas į orbitą
  • 54 skrydis, Bangabandhu-1, pirmasis skrydis su Falcon 9 Full Thrust Block 5 versijos raketa
  • 58 skrydis, Telstar 19V, sunkiausias komunikacijos palydovų krovinio paleidimas Žemės orbitoje[9]
  • 69 skrydis, Crew Dragon Demo-1, pirmasis Crew Dragon misijos įvykdymas
  • 85 skrydis, Crew Dragon Demo-2, pirmasis pilotuojamas Crew Dragon misijos įvykdymas
  • 98 skrydis, Crew-1, pirmoji pilotuojama nebandomoji Crew Dragon misija
  • 101 skrydis, CRS-21, pirmasis nepilotuojamas Cargo Dragon 2 paleidimas
  • 106 skrydis, Transporter-1, pirmasis dedikuotas smulkių palydovų paleidimas. Viena raketa iškeltas rekordinis skaičius palydovų – 143
  • 129 skrydis, pakeltas DART misijos zondas. Tai pirmoji asteroido numušimo misija.
  • 134 skrydis, 100-asis sėkmingas pirmos pakopos vertikalus nusileidimas.
  • 199 skrydis, sunkiausias Falcon 9 iškeltas krovinys (17 400 kg), 56 Starlink palydovai.[6]

Versijos redaguoti

Versija Falcon 9 v1.0 (nebenaudojama) Falcon 9 v1.1 (nebenaudojama) Falcon 9 v1.2 Full Thrust (nebenaudojama) Falcon 9 Full Thrust Block 5 (aktyvi)
1 pakopa 9 × Merlin 1C 9 × Merlin 1D 9 × Merlin 1D+[10] 9 × Merlin 1D++
2 pakopa 1 × Merlin 1C Vacuum 1 × Merlin 1D Vacuum 1 × Merlin 1D Vacuum 1 × Merlin 1D Vacuum+
Maks. aukštis (m) 53 68,4 70 70
Diametras (m) 3,66[11] 3,66[12] 3,66 3,66
Galia (kN) 3 807 5 885 6 804 7 600[13]
Pakilimo masė (tonos) 318 506 549 549
Svoris į žemą Žemės orbitą (kg) 8 500–9 000 13 150 ≥ 22 800 (sunaudojama)
≥ 15 600 (daugkartinio naudojimo) 		≥ 22 000 (sunaudojama)[1]
≥ 17 400 (daugkartinio naudojimo)[6]
Svoris į geosinchroninę orbitą (kg) 3 400 4 850 ≥ 8 300 (sunaudojama)
≥ 5 300 (daugkartinio naudojimo) 		≥ 8 300 (sunaudojama)[1]
≥ 5 800 (daugkartinio naudojimo)
Sėkmingų skrydžių santykis 5 / 5 (viena sąlyginė nesėkmė) 14 / 15 36 / 36[14] 165 / 165

Nuorodos redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 SpaceX, (2022 m. Kovas).„CAPABILITIES & SERVICES“. spacex.com. nuoroda tikrinta 2023 m. gegužės 11 d.
  2. ↑ Mike Wall, (2022 m. rugsėjo 11d) „Starlink fleet on rocket's record-setting 14th flight tonight“. space.com. nuoroda tikrinta 2023 m. gegužės 11 d.
  3. ↑ Nadia Drake, (2016 m. balandžio 8 d) „SpaceX Rocket Makes Spectacular Landing on Drone Ship “. nationalgeographic.com. nuoroda tikrinta 2023 m. gegužės 11 d.
  4. ↑ Mike Wall, (2015 m. gruodžio 22 d). „SpaceX Lands Orbital Rocket Successfully“. space.com. nuoroda tikrinta 2023 m. gegužės 11 d.
  5. ↑ Elizabeth Lopatto, (2017 m. kovo 31 d). „SpaceX even landed the nose cone from its historic used Falcon 9 rocket launch“. theverge.com. nuoroda tikrinta 2023 m. gegužės 11 d.
  6. ↑ 6,0 6,1 6,2 SpaceX, (2023 m. sausio 26 d). „Falcon 9 launches to orbit 56 Starlink satellites—weighing in total more than 17.4 metric tons—marking the heaviest payload ever flown on Falcon“. Twitter.com, @SpaceX. nuoroda tikrinta 2023 m. gegužės 11 d.
  7. ↑ I am Elon Musk, ask me anything about becoming a spacefaring civ! "
  8. ↑ Grush, Loren (2017 m. kovo 30 d). „SpaceX makes aerospace history with successful launch and landing of a used rocket“. The Verge. Suarchyvuota iš originalo March 30, 2017. Nuoroda tikrinta 2017 m. gegužės 2 d.
  9. ↑ „SpaceX Falcon 9 sets new record with Telstar 19V launch from SLC-40 – NASASpaceFlight.com“. nasaspaceflight.com. 2018 m. liepos 21 d. Suarchyvuota iš originalo July 22, 2018. Nuoroda tikrinta 2019 m. vasario 2 d.
  10. ↑ Foust, Jeff (31 August 2015). „SpaceX To Debut Upgraded Falcon 9 on Return to Flight Mission“. SpaceNews. Nuoroda tikrinta 18 September 2015.
  11. ↑ „Falcon 9 v1.0 Launch Vehicle“. SpaceFlight101. Nuoroda tikrinta 24 June 2017.
  12. ↑ „Falcon 9 v1.1 & F9R Launch Vehicle Overview“. SpaceFlight101. Nuoroda tikrinta 24 June 2017.
  13. ↑ @elonmusk (May 1, 2016). „F9 thrust at liftoff will be raised to 1.71M lbf later this year. It is capable of 1.9M lbf in flight“ (Tweet). Nuoroda tikrinta 24 June 2017 – via Twitter.
  14. ↑ „Inside the $200mn AMOS-6 satellite destroyed during SpaceX rocket explosion (VIDEO, PHOTOS)“. RT News. September 1, 2016.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Falcon_9&oldid=6958584"