Empatija

Empatija (gr. εμπάθεια 'stipri aistra, įsijautimas' iš πάθος 'kančia, aistra') – gebėjimas įsijausti į kito emocinę būseną, tiesiogiai suprasti kito jausmus (ypač nerimą, skausmą, kančią), asmens situaciją.[1][2][3][4] Polinkis į empatiją yra genetiškai paveldimas,[1] iš dalies socializacijos sąlygojama išdava.[1]

Skiriamos ypatingos empatijos formos: atjauta (tų pačių emocinių būsenų, kurias patiria kitas žmogus, išgyvenimas susitapatinant su juo) ir užuojauta (individo išgyvenimas dėl kito jausmų).[2][3]

Empatijos fazėsKeisti

Skiriamos trys empatijos fazės:[5]

  • I empatijos fazė – supratimas. Šioje fazėje atpažįstama ir identifikuojama kito asmens emocinė būsena. Identifikuoti emocijas nėra lengva dėl to, kad jos paprastai esti mišrios.
  • II empatijos fazė – jausmo išgyvenimas. Šioje fazėje išgyvenamas jausmas, kuris tuo momentu yra apėmęs kitą asmenį.
  • III empatijos fazė – jausmo perdavimas. Šioje fazėje atpažintas ir išgyvenamas jausmas yra išreiškiamas įvairiomis formomis ir būdais.

IšnašosKeisti

  1. 1,0 1,1 1,2 Encyclopedia of psychology. Kazdin, Alan E. Washington, D.C.: American Psychological Association. 2000. ISBN 1-55798-650-9. OCLC 42692282. 
  2. 2,0 2,1 Empatija. Aiškinamasis psichologijos terminų žodynas. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2019. – 376 p. ISBN 9785420018125.
  3. 3,0 3,1 Empatija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-11-22.
  4. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2012, ISBN 978-609-411-079-5
  5. Suslavičius, A., Socialinė psichologija, VU leidykla, Vilnius, 2006, p. 169–180. ISBN 9986-19-853-4