Diplomatinė konferencija
Diplomatinė konferencija arba diplomatinis kongresas – iškilmingas suverenų ar jų įgaliotinių susitikimas bendrų tarptautinės politikos klausimų sprendimui.[1]
Terminai taikomi įvairiai, nors kongresais dažniau vadinami svarbesni susitikimai.[1]
Teoriškai kiekviena valstybė gali sušaukti diplomatinę konferenciją, ir kiekviena valstybė, suinteresuota svarstomais klausimais gali joje dalyvauti.[1] Tačiau, nors pastarasis principas buvo patvirtintas, pavyzdžiui, 1818 m. Acheno kongrese, išties jo ne visada laikomasi.[1] Pavyzdžiui, Vienos kongrese visi svarbūs klausimai buvo nusprendžiami penkių pagrindinių didžiųjų valstybių.[1] Viena iš šito priežasčių yra ta, kad visos priimtos į diplomatinę konferenciją valstybės turėtų gauti vienodą balsą.[1] Be to, pavyzdžiui, „Encyclopædia Britannica“ vienuoliktame leidime svarstoma, kad visos diplomatinės konferencijos, pasiekusios ko nors reikšmingo, buvo sušauktos ir dominuojamos valstybių, kurios buvo pakankamai galingos, jog priverstų gerbti savo nuomonę.[1]
Jei valstybės atstovaujamos įgaliotinių, diplomatų (tokiu atveju paprastai 2-3), konferencijos pradžioje patikrinami jų įgaliojimai.[1] Tada sprendžiami procedūros ir etiketo klausimai.[1] Anksčiau tokie klausimai užimdavo daug laiko, bet 1878 m. Berlyno kongrese buvo nutarta delegatus sodinti prie pasagos formos stalo, rikiuojant pagal valstybių prancūziškus pavadinimus abėcėlės tvarka.[1]
Tam, kad sprendimai saistytų visus dalyvius, jie priimami bendru sutarimu.[1] Rengiami konferencijų protokolai.[1] Be to, besibaigiant konferencijai gali būti pasirašoma sutartis.[1]