Dievo Kedrai
„Dievo Kedrai“ (arab. أرز الربّ = Arz al-Rab) – Libano kedrų (Cedrus libani) girių plotai Libane, Libano kalnų pašlaitėje. Šie medžiai nuo seno buvo kertami dėl medienos asirų, finikiečių, babiloniečių, persų. Senovės egiptiečiai juos naudojo laivų statybai, žydai – statant Saliamono šventyklą, Osmanai – tiesiant geležinkelius. Šie medžiai minimi Mesopotamijos mituose, egiptiečių raštuose, Biblijoje jie minimi kaip Dievo medžiai.
Kadišos slėnis ir Dievo kedrų miškas | |
---|---|
Pasaulio paveldo sąrašas | |
Libano kedrai | |
Vieta | Libanas |
Tipas | Kultūrinis |
Kriterijus | iii, iv |
Nuoroda | (angl.) (pranc.): 850 |
Regionas** | Arabų šalys |
Įrašymo istorija | |
Įrašas | 1998 (22-oji sesija) |
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. |
Dėl daug metų trukusio Libano kedrų kirtimo, jų augavietės labai sumažėjo. 1876 m. britai ėmėsi išlikusius medžius saugoti, bet per I pasaulinį karą jie vėl kirsti. Dabar pagrindinės Libano kedrų augimo vietos yra Makmelio kalno šlaituose, besileidžiančiuose į Kadišos slėnį, kur yra 35 m aukštį siekiančių medžių.
1998 m. kedrų miškai ir Kadišos slėnis įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.