Didysis sargybinis
Didysis sargybininkas (kitur – Lietuvos didysis sargybinis, lenk. oboźny wielki litewski) – XVII–XVIII a. Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro karo pareigūnas, aukščiausias iš sargybininkų.
Pareigybė įsteigta 1635 m. atitinkamo Lenkijos karaliaus dvaro pareigūno etato (lenk. oboźny) pavyzdžiu. Pareigas detaliau reglamentavo kariniai nuostatai, kuriuos 1649 m. parengė Jonušas Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko etmonas.
Didįjį sargininką skirdavo valdovas, viena svarbiausių šio pareigūno pareigų – rūpintis karaliaus saugumu per karines peržiūras ir teismuose nagrinėjant karinius reikalus. Didysis sargybininkas kuravo ir karo stovyklų apsaugos klausimus, jo žinioje buvo į manevrus ar karo operacijas atvykstančių ir išvykstančių vėliavų (pulkų) kontrolė.
Pirmasis didysis sargybininkas buvo Grigalius Mirskis (1636–1656 m.), paskutinis – Liudvikas Gelgaudas (1794–1795 m.).[1]
Taip pat skaityti
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- (LT) Bobiatyński, Konrad, Lietuvos husarai didžiųjų 1648–1676 m. karų laikotarpiu: skaičiai, organizacija, kovos taktika, Varšuvos universiteto Istorijos fakultetas DOI: https://doi.org/10.47459/ka.2022.37.1
- (LT) Didysis sargybininkas, Visuotinė lietuvių enciklopedija.
Išnašos
redaguoti- ↑ Didysis sargybininkas, Visuotinė lietuvių enciklopedija