Dialogas (iš sen. gr. διάλογος) – kalbinės komunikacijos forma, kurios metu rašytine ar sakytine forma vyksta bent dviejų asmenų pokalbis, taip pat kalbinės raiškos forma literatūroje ir teatre. Vakarų literatūroje dialogą kaip filosofinę ir didaktinę priemonę išpopuliarino Platonas (sokratinis dialogas); dar anksčiau dialogas kaip raiškos forma vartota Indijos literatūroje.[1] Kiekviena asmens pasakyta dialogo dalis išsako subjektyvų veikėjo požiūrį, kuris susiduria su kito veikėjo požiūriu, taip išryškinant konfliktą, jo eigą ir atomazgą.

Klausimais ir atsakymais pagrįsti dialogai taip pat sutinkami lietuvių tautosakoje, pavyzdžiui, kai kuriose kalendorinėse apeiginėse dainose.[2]

Šaltiniai

redaguoti
  1. Nakamura, Hajime (1964). The Ways of Thinking of Eastern Peoples. p. 189. ISBN 978-0824800789.
  2. Apeiginė tautosaka. Straipsnis Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje.

Taip pat skaitykite

redaguoti

Nuorodos

redaguoti