David Lloyd George

Deividas Loidas Džordžas angl. David Lloyd George
Jungtinės Karalystės premjeras
Gimė	1863 m. sausio 17 d. Mančesteris, Anglija, Jungtinė Karalystė
Mirė	1945 m. kovo 26 d. (82 metai) Lanistimudvio k., Gvinedas, Velsas, Jungtinė Karalystė
Jungtinės Karalystės premjeras
Ėjo pareigas	1916 m. gruodžio 6 d. – 1922 m. spalio 19 d.
Ankstesnis	Herbert Henry Asquith
Vėlesnis	Bonar Law
Jungtinės Karalystės iždo kancleris
Ėjo pareigas	1908 m. balandžio 12 d. – 1915 m. balandžio 25 d.
Ankstesnis	Herbert Henry Asquith
Vėlesnis	Reginald McKenna
Partija	Liberalų partija
Vikiteka	David Lloyd George
Parašas

Deividas Loidas Džordžas (angl. David Lloyd George, 1863 m. sausio 17 d. – 1945 m. kovo 26 d.) – britų politikas, 1916–1922 m. ėjęs Jungtinės Karalystės ministro pirmininko pareigas. Liberalų partijai priklausęs valstybės veikėjas, vadovo šaliai Pirmojo pasaulinio karo metu. Žinomas dėl savo socialinių reformų, įskaitant 1911 m. nacionalinį socialinio draudimo įstatymą, savo vaidmens Paryžiaus taikos konferencijoje, suderėtos Airijos laisvosios valstybės sukūrimo. Loidas Džordžas buvo paskutinysis Liberalų partijos ministras pirmininkas.

Loidas Džordžas įsitraukė į aktyvią politiką jaunystėje, buvo puikus oratorius. Buvo Velsui būdingo radikalaus liberalizmo šalinininkas – pasisakė už savivaldos Velsui plėtimą, Anglijos Bažnyčios panaikinimą Velse, darbininkų ir ūkininkų-nuomininkų (angl. tenant farmer) lygybę, ir žemės nuosavybės reformą. 1890 m. laimėjo rinkimus į Jungtinės Karalystės Parlamentą, ir buvo jos narys 55-erius metus. Nuo 1905 m. ministro pirmininko Henrio Kampbelo-Banermano vyriausybės kabineto narys. Po to kai 1908 m. Herbertas Henris Askvitas perėjo į ministro pirmininko postą, Loidas Džordžas užėmė jo vietą iždo kanclerio poste. Siekdamas surinkti papildomas lėšas siūlomoms plačioms socialinės gerovės reformoms, Loidas Džordžas pasiūlė mokesčius žemės savininkams ir aukštus pajamų mokesčius (šie pasiūlymai bendrai vadinti „Žmonių biudžetu”, angl. People's Budget). Šiuos pasiūlymus konservatorių daugumą turėję Lordų Rūmai atmetė. Kilo konstitucinė krizė, kuri išsisprendė tik po dviejų 1910 m. vykusių rinkimų ir 1911 metais priimto Parlamento akto, kuris sureguliavo Bendruomenių rūmų ir Lordų rūmų santykius – Bendruomenių rūmai įgavo didesnę galią dviejų rūmų Jungtinės Karalystės Parlamente. Loido Džordžio siūlytas biudžetas, kuris galiausiai buvo priimtas 1910 metais, nacionalinis socialinio draudimo įstatymas ir kitos priemonės padėjo sukurti modernią socialinės gerovės valstybę.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Loidas Džordžas sustiprino šalies finansus ir sudarė susitarimus su profesinėmis sąjungomis dėl gamybos apimčių palaikymo. 1915 m. ministras pirmininkas Askvitas sudarė karo metų koaliciją su konservatoriais ir leiboristais, tačiau išsaugojo liberalų lyderystę. Loidas Džordžas tapo amunicijos ministru (laikina karo metų ministro lygio pozicija) ir sparčiai išplėtė amunicijos gamybos mastus. 1916 m. tapo karo sekretoriumi, tačiau nusivylė ribotomis galiomis ir nesutarė su kariuomenės vadovybe dėl strategijos. Dėl susidariusio pato situacijos Vakarų fronte pasitikėjimas Askvito vyriausybe blėso, ir šis 1916 m. buvo priverstas atsistatydinti. Loidas Džorždas tapo ministru pirmininku. Nepaisant nesutarimų su kariuomenės vadovybe, Loidui Džordžui pavyko suvienyti ir sukoordinuoti sąjungininkų veiksmus ir pasiekti pergalę Pirmajame pasauliniame kare. 1918 m. liberalų ir konservatorių koalicijai pavyko išlaikyti vyriausybės kontrolę.

Loidas Džordžas buvo svarbus 1919 m. Paryžiaus taikos konferencijos dalyvis. Tais pačiais metais kilo Airijos nepriklausomybės karas, kuris baigėsi, kai 1921 m. Loidas Džordžas suderėjo dėl Airijos laisvosios valstybės sukūrimo. Vidaus politikoje jis inicijavo švietimo ir apgyvendinimo reformas, tačiau profesinių sąjungų reikalavimai augo, 1920 m. šalies ekonomiką patyrė nuosmukį, augo nedarbo lygis. 1922 m. konservatoriams pasitraukus iš koalicijos, Loidas Džordžas atsistatydino, tęsė darbą parlamente kaip liberalų frakcijos lyderis, ilgainiui prarado populiarumą, o vėliau ir liberalų partijos pasitikėjimą. 1940 m. atsisakė dirbti Vinstono Čerčilio karo metų ministrų kabinete.

Šaltiniai

Politinis postas
Prieš tai: Herbert Henry Asquith	Jungtinės Karalystės iždo kancleris 1908 – 1915 m.	Po to: Herbert Henry Asquith
Prieš tai: Herbert Henry Asquith	Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas 1916 – 1922 m.	Po to: Bonar Law