David Kaczynski
David Kaczynski 2008 m.
Gimė 1949 m. spalio 3 d. (74 metai)
Čikaga, Ilinojus, JAV
Sutuoktinis (-ė) Linda Patrik
Šeima Teodoras Kačinskis (brolis)
Religija budizmas
Veikla mokytojas
Alma mater Kolumbijos universitetas
Žinomas (-a) už indėlį „Unabomberį“ suėmime

Deividas Ričardas Kačinskis (David Richard Kaczynski, g. 1949 m. spalio 3 d.) – jaunesnysis brolis Teodoro Kačinskio, serijinio sprogdintojo, kurį FTB iki suėmimo 1996 m. vadino „Unabomberiu“.[1] Jo memuaruose „Every Last Tie: The Story of the Unabomber and His Family“ (liet. „Iki paskutinio kaklaraiščio: Unabomberio ir jo šeimos istorija“) aprašomi jo santykiai su broliu ir tėvais bei jo ir žmonos sprendimas pasidalinti su teisėsauga įtarimais, kad jo brolis yra ieškomasis „Unabomberis“, kas lėmė, jog Teodoras Kačinskis buvo suimtas.[2]

Indėlis „Unabomberio“ suėmime redaguoti

1995 m. anoniminis „Unabomberis“ pareikalavo, kad jo manifestas „Pramoninė visuomenė ir jos ateitis“ būtų išspausdintas viename didžiausių laikraščių kaip sąlyga, kad jis nutrauktų savo paštu siunčiamų bombų kampaniją. Laikraščiai „The New York Times“ ir „The Washington Post“ išspausdino manifestą, tikėdamiesi, kad kas nors atpažins autoriaus rašymo stilių.[3]

David Kaczynski žmona Linda Patrik pirmoji įtarė Teodorą ir paragino David perskaityti paskelbtą manifestą. David atpažino Tedo rašymo stilių, o poros pasamdytas baudžiamosios teisės advokatas pranešė valdžios institucijoms. 1996 m. balandžio 3 d. policija suėmė Teodorą Kačinskį jo kaimo namelyje Linkolne, Montanos valstijoje. David buvo gavęs FTB patikinimą, kad jo, kaip informatoriaus, tapatybė bus laikoma paslaptyje, tačiau jo vardas netrukus buvo atskleistas žiniasklaidai. Be to, jis siekė gauti federalinių prokurorų garantiją, kad jo brolis Teodoras gaus tinkamą psichiatrinį įvertinimą ir gydymą. Vėlesnį Teisingumo departamento siekį skirti mirties bausmę ir generalinės prokurorės Janet Reno atsisakymą priimti susitarimą dėl kaltės pripažinimo mainais į bausmę iki gyvos galvos David Kaczynski ir kiti jo šeimos nariai laikė išdavyste. Galiausiai toks susitarimas dėl kaltės pripažinimo buvo pasiektas, ir Teodoras Kačinskis buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos be galimybės būti paleistam lygtinai. Vėliau David Kaczynski pareiškė, kad sprendimas pranešti apie savo brolį buvo skausmingas, tačiau jis jautė moralinę pareigą tai padaryti.[4]

Už „Unabomberio“ sulaikymą FTB skyrė 1 mln. dolerių atlygį. Šis atlygis buvo finansuojamas iš Kongreso asignavimų Teisingumo departamentui ir tuo metu buvo vienas didžiausių atlygių, skirtų vidaus bylose. David Kaczynski naujienų agentūrai „Associated Press“ sakė, kad didžiąją dalį atlygio pinigų planavo paskirstyti sprogimų aukoms ir jų šeimoms, pridurdamas, kad tai „gali padėti mums išspręsti sielvartą dėl to, kas įvyko“.[5]

Išnašos redaguoti

  1. Hernandez, Raymond (1996). „On The Suspect's Trail: The Family; Brother Who Tipped Off the Authorities Leads a Quiet, Simple Life“. The New York Times. Nuoroda tikrinta 2022-03-13.
  2. „Every Last Tie: The Story of the Unabomber and His Family“. 2018. Nuoroda tikrinta 2022-03-13.
  3. McFadden, Robert D. (1995). „Times and The Washington Post Grant Mail Bomber's Demand“. The New York Times. Nuoroda tikrinta 2022-03-13.
  4. Interviu radijo stotyje „WXXI (AM)“, Rochester, NY, 2002 m. kovo 13 d.
  5. Seligmann, Jean; Endt, Friso; Sigesmund, B. J. (August 31, 1998). „A million reasons to grieve“. Newsweek. 132 (9). p. 61. eISSN 0028-9604. – via EBSCO's Academic Search Complete (reikalinga prenumerata)