Jamuna
Jamuna | |
---|---|
Jamuna Mathuroje
| |
Ilgis | 1384 km |
Baseino plotas | 351 000 km² |
Vidutinis debitas | 2500 m³/s |
Ištakos | Himalajai |
Žiotys | Ganga |
Šalys | Indija |
Vikiteka | Jamuna |
Jamuna (hind. यमुना, IAST: Yamunā) arba Džamna, Džamuna[1] (urd. جمنا = Jamnā) – upė Indijoje; didžiausias, dešinysis Gangos intakas. Prasideda Zanskaro kalnagūbrio ledynuose (ties Jamunotre), Himalajų kalnuose, Utarakhando valstijoje. Aukštupyje teka kalnuotomis vietovėmis, paskui pasuka į pietryčius ir srūva aliuvine Indo–Gangos lyguma. Pačiame žemupyje teka lygiagrečiai su Ganga – tarp šių upių įsiterpia itin tankiai gyvenama sritis Doabas („dvi upės“). Kerta Delio teritoriją, Harijanos, Utar Pradešo valstijas. Susilieja su Ganga ties Alachabadu.
Didžiausi intakai: Hindonas (kairysis), Tonsas, Čambalis, Sindhas, Betva, Kenas (dešinieji).
Vasaros musono metu smarkiai patvinsta, neretai sukelia didelius potvynius. Upės vanduo intensyviai naudojamas drėkinimui. Laivuojama nuo Delio.[2][3] Prie Jamunos įsikūrę Delio, Faridabado, Mathuros, Agros, Alachabado miestai.
Jamunos upė minima vėlyvojoje „Rigvedos“ dalyje, paskesniuose vediniuose, epiniuose, puraniniuose tekstuose, kur sutapatinama su mitine mirties valdovo Jamos seserimi-dvyne Jame. IV–III a. pr. m. e. graikiškuose šaltiniuose upė minima kaip Iomanes. Gangos–Jamunos tarpupis buvo Indijos civilizacijos židinys.
Prie Jamunos yra daug hinduistinių šventviečių (tyrthų). Svarbiausios – ištakose esanti Jamunotrė ir ties sąlaja su Ganga esanti triveni sangama („trisrautė santaka“) – joje kas dvylika metų vyksta kumbha mela.
-
Jamunos baseinas
-
Jamunos ištakos Jamunotrėje
-
Jamuna ties Agra
-
Triveni sangama Alachabade
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Jãmuna, Džámna, Džãmuna
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 133
- ↑ Jamuna. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005