Chloralio hidratas
Chloralio hidratas – organinis cheminis junginys, susidarantis vienai vandens molekulei prisijungus prie chloralio. Chloralio hidratas naudojamas chloraliui gauti pašalinant vieną vandens molekulę.
Chloralio hidratas – vienas seniausių vaistų, turinčių raminamąjį-migdomąjį poveikį. Medicinoje jis buvo pradėtas naudoti 1869 m. Šiuo metu jo vartojimo atsisakyta dėl didelio kenksmingumo inkstams ir kepenims, tačiau jis tebevartojamas gydant sunkias, vaistams atsparias epilepsijos formas[1] (tiesiosios žarnos klizmos, geriamieji tirpalai), ypač vaikams, ir paliatyviojoje slaugoje (stiprus migdomasis poveikis nepaisant vėžio keliamo skausmo, kai kiti vaistai neveiksmingi).[2] Be to, jis naudojamas vandens, spirito tirpaluose ir kartais tepaluose dermatologijoje; priklausomai nuo koncentracijos, jis turi niežulį mažinantį (0,2 – 0,5 %) arba dirginantį (2 – 10 %) poveikį.[3]
Išnašos redaguoti
- ↑ Mohammed M.S. Jan, MBChB, FRCP (C); Marilou F. Aquino, EEG Tech. „The use of chloral hydrate in pediatric electroencephalography“ (PDF). Jcc.kau.edu.sa. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2011-08-18. Nuoroda tikrinta 2023-07-23.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) - ↑ Alicja Chwalibogowska-Podlewska, Jan Podlewski (2009), Leki współczesnej terapii, Warszawa: Medical Tribune Polska, p. 68, ISBN 978-83-601355-1-8
- ↑ Tadeusz Chruściel (red.), Kornel Gibiński (red.) (1991), Leksykon Leków, Wydawnictwo Lekarskie PZWL, p. 88