Romėnų mitologijoje Cerera (lot. Ceres) – derlingumo deivė. Graikų mitologijoje jos atitikmuo – deivė Demetra.[1] Cerera yra Saturno ir Opės (Rėjos) dukra. Jupiterio žmona ir sesuo, Proserpinos motina nuo Jupiterio, taip pat Junonos, Vestos, Neptūno ir Plutono sesuo. Ji buvo Sicilijos miesto globėja. [2]

Cereros statula Luvre

Cerera buvo chtoniška, žemės augimo galios, javų augimo, brandos, požemio pasaulio deivė. Ji galėjo užtraukti beprotybę, tačiau taip pat buvo motiniškos meilės ir santuokos deivė. Manoma, kad romėnai deivės kultą perėmė iš graikų 496 m. pr. m. e., kai buvo kilęs didelis badmetis.

Čezarės Sakadžio (Cesare Saccaggi) neoklasikinio stiliaus paveikslas „Sveika, gamta!“ (Ave Natura), vaizduojantis romėnų procesiją deivės Cereros garbei
Čezarės Sakadžio (Cesare Saccaggi) neoklasikinio stiliaus paveikslas „Sveika, gamta!“ (Ave Natura), vaizduojantis romėnų procesiją deivės Cereros garbei, 1910 m.

Gegužės mėnesį moterys švęsdavo Ambarvaliją, atlikdavo slaptus ritualus. Romoje ant Aventino kalvos buvo Cereros šventykla. Pagrindinė šventė Cerialijos (Cereros žaidynės) švenčiamos nuo balandžio 12 d. iki balandžio 19 d., net nuo III a. pr. m. e. Cereros kultas buvo daugiausia siejamas su plebėjų luomu, kuris valdė javų prekybą.

Mene vaizduojama su skeptru, vaisių ir gėlių pintine, kviečių vainiku.

NuorodosKeisti

  1. Cerera, vle.lt. Tikrinta 2020-11-27.
  2. Nikolajus Kunas. Senovės graikų legendos ir mitai. Vilnius, Alma Litera, 2015. ISBN kodas: 9786090117927

Vikiteka