Briulio terasa
51°03′12,3″ š. pl. 13°44′24,7″ r. ilg. / 51.05000°š. pl. 13.73333°r. ilg. Briulio terasa (vok. Brühlsche Terrasse, kartais vok. Brühl-Terrasse) – pėsčiųjų promenada rytinės Vokietijos Dresdeno mieste.
Virš Terrassenufer gatvės iškilusi apie 10 m, plotis svyruoja tarp 10 ir 40 metrų. Atkarpoje tarp Augusto tilto (vok. Augustusbrücke) ir Karolos tilto (vok. Carolabrücke) jos ilgis siekia 500 m. Nutiesta Elbės upės kairiajame krante, ji eina išilgai svarbesnių miesto architektūrinių įžymybių, todėl itin mėgiama turistų. Nuo XIX a. vadinama „Europos balkonu“ ir tuo vardu daug kartų aprašyta grožinėje literatūroje, jos vaizdas ypač efektingai atrodo iš priešingo upės kranto, jį savo garsiame vedute įamžino dailininkas Kanaletas.
Istorija redaguoti
XVI a. šioje vietoje buvo miesto gynybiniai įrengimai. XVIII a. grafas Heinrichas fon Briulis (vok. Heinrich von Brühl) užsakė architektui Johanui Kristofui Kniofeliui (vok. Johann Christoph Knöffel) Dresdene pastatyti rūmus, galeriją, belvederį, taip pat suprojektuoti ir pasodinti parką. Visi šie objektai vėliau buvo pavadinti Briulio vardu. Tarp statinių buvo ir Briulio terasa, kuri po perstatymo prarado savo karinę reikšmę.
Pralaimėjusi Tautų mūšyje Saksonijos karalystė buvo Rusijos imperijos kariuomenės okupuota. Tuometinis krašto valdytojas kunigaikštis Nikolajus Repninas–Volkonskis (rus. Николай Григорьевич Репнин-Волконский) įsakė leisti Briulio terasą lankyti plačiai visuomenei. Architektui Gotlobui Fridrichui Tormajeriui (vok. Gottlob Friedrich Thormeyer) užsakyta įrengti į terasą laiptus nuo upės pusės, jie buvo papuošti liūtų skulptūromis. XIX a. į pasivaikščiojimų promenadą atidaryti papildomi keliai iš gretutinių gatvių ir aikščių.[1] 1860 m. žemiau terasos nutiesta krantinės gatvė Terrassenufer.[2] Pasivaikščiojimo trasą papuošė keletas skulptūrinių paminklų.
Išnašos redaguoti
- ↑ Woldemar Hermann; Eckhart Schleinitz (Hrsg.); Michael Schleinitz (Hrsg.) Tagebuch meines Wirkungskreises in der Architektur. Hermanns Bautagebuch von 1826 bis 1847. – Radebeul: Verlag Notschriften, 2006, S. 94; ISBN 978-3-933753-88-5
- ↑ Manfred Zumpe. Die Brühlsche Terrasse in Dresden. – Berlin: Verlag für Bauwesen, 1991, S. 179; ISBN 3-345-00207-8
- ↑ Daumenabdruck August des Starken // das-alte-dresden.de
Literatūra redaguoti
- Ständehausbau oder Schloßplatzdecoration? Ein Wegweiser aus dem Labyrinthe der Terrassenfrage – Dresden, 1898
- Stadtlexikon Dresden A–Z. – Dresden: Verlag der Kunst, 1995; ISBN 3-364-00300-9
- Kunst im öffentlichen Raum (Informationsbroschüre der Landeshauptstadt Dresden) – Dezember 1996
- Manfred Zumpe. Die Brühlsche Terrasse in Dresden – Berlin, 1991; ISBN 3-345-00207-8
- Walter Fellmann. Du-Mont Kunst-Reiseführer. Sachsen. / Dresden, Die Brühlsche Terrasse, S. 104–109 – Köln: Du-Mont Buchverlag, 1991; ISBN 3-7701-2759-5
- Georg Piltz. Kunstführer durch die DDR / Seite 505: Bauten an der Brühlschen Terrasse. – Leipzig – Jena – Berlin: Urania-Verlag, 1973; 4. Aufl.
