Atverti pagrindinį meniu
Inga feuillei
Pacay (Inga feuillei).jpg
Bolivinės ingos (Inga feuillei) medis
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Rosidae)
Eilė: Pupiečiai
(Wikispecies-logo.svg Fabales)
Šeima: Pupiniai
(Wikispecies-logo.svg Fabaceae)
Pošeimis: Mimosoideae
(Wikispecies-logo.svg Mimosoideae)
Triba: Ingeae
(Wikispecies-logo.svg Ingeae)
Gentis: Inga (gentis)
(Wikispecies-logo.svg Inga)
Rūšis: Bolivinė inga
(Wikispecies-logo.svg Inga feuilleei)

Bolivinė inga (lot. Inga feuillei, pavadinta botaniko Luji Feljė garbei;[1] isp. pacae, pacae de Lima, pacay) – pupinių (Fabaceae) šeimos Ingos (Inga) genties augalų rūšis, auganti Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Daugiausiai sutinkama Lambajekės departamente šiaurės vakarinėje Peru, Jayanca ir El Puente soduose (čia ji dar vadinama guaba), Bolivijos Kočabambos departamento slėniuose ir šalies rytinėje dalyje.

Bolivinės ingos lapai ir vaisiai
Atverta ankštis

Bolivinė inga savo vaisius subrandina ankštyse, kurios kaip daržovės naudojamos maistui. Vaisius primena didžiulę pupų ankštį su saldžiu, gaivinančiu, panašiu į vatą minkštimu jos viduje. Ankštys paprastai būna siauros, tiesios, kartais savo dydžiu siekiančios rankos ilgį iki akūnės. Jos gali būti lengvai atveriamos, kad pasiekti baltą, cukringą masę, primenančią cukraus vatą, kuri supa sėklas (angliškai vad. ice-cream bean).

Natūraliai augantys ingos medžiai ant šaknų turi daugybę gumbelių, kurie sulaiko azotą, taip juo praturtindami dirvą, o ne paimdami iš jos. Medžiai auga greitai, nereiklūs dirvožemiui, atsparūs ligoms ir ugniai, gali išaugti iki 18 m ir daugiau. Mėgsta upių pakrantes. Vietos žmonėms padeda išgyventi sunkmečiu. Šeima gali iš šių medžių gauti maisto, jų auginimui nenaudodama dirbamos žemės. Jie lengvai prigyja pasodinti, greitai susiformuoja lajos. Ingos medžiai sodinami Meksikos kavos plantacijose pridengti jas nuo saulės, o čia dirbantys žmonės prisiduria prie algos parduodami surinktas ingos ankštis. Meksikoje jų pupelės yra skrudinamos ir parduodamos kino teatrų lankytojams.

Sinonimai:[2]

  • Inga cumingiana Benth
  • Inga edulis sensu auct.

LiteratūraKeisti

* Brako, L. & J. L. Zarucchi. (eds.) 1993. Catalogue of the Flowering Plants and Gymnosperms of Peru. Monogr. Syst. Bot. Missouri Bot. Gard. 45: i–xl, 1–1286.

  • Carrillo, F. E. 1974. Las leguminosas del valle del Rimac (Sub-Familias: Mimosoideae y Caesalpinoideae). Bol. Soc. Peruana Bot. 7(1/2): 40–68.
  • Jørgensen, P. M. & S. León-Yánez. (eds.) 1999. Cat. Vasc. Pl. Ecuador, Monogr. Syst. Bot. Miss. Bot. Gard. 75: i–viii, 1–1181. Missouri Botanical Garden, St. Louis.
  • Macbride, J. F. 1943. Leguminosae. 13(3/1): 3–507. In J. F. Macbride (ed.) Fl. Peru. Publ. Field Mus. Nat. Hist., Bot. Ser.. Field Museum, Chicago. View in Biodiversity Heritage LibraryView in Biodiversity Heritage LibraryView in Biodiversity Heritage Library
  • Pennington, T. D. 1997. Genus ~Inga~: Bot. 1–844. The Royal Botanic Gardens, Kew.

ŠaltiniaiKeisti

 

Vikiteka

  1. Germplasm Resources Information Network: Inga feuilleei, 2007
  2. http://www.theplantlist.org/tpl/record/ild-11705