Banska Štiavnica

Banska Štiavnica (svk. Banská Štiavnica, veng. Selmecbánya) – miestas Slovakijoje, Banska Bistricos krašte, į pietvakarius nuo Banska Bistricos, Štiavnicos kalnuose, prie Štiavnicos upės. Medienos apdirbimo, spalvotosios metalurgijos (švino, cinko, vario lydymas), tekstilės ir trikotažo, maisto (ypač tabako) pramonė. Svarbus turistinis centras. Yra kalnakasybos muziejus, botanikos sodas. Veikia miškų ūkio akademija, įkurta 1763 m. (buvusi Kasybos akademija). Apylinkėse trykšta mineralinės versmės.

Banska Štiavnica svk. Banská Štiavnica
Miesto centras, Švč. Trejybės paminklas
Banska Štiavnica 48°27′30″ š. pl. 18°53′50″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Slovakija
Kraštas	Banska Bistricos kraštas
Apygarda	Banska Štiavnicos apygarda
Gyventojų (2006)	10 662
Plotas	46,3 km²
Tankumas (2006)	230 žm./km²
Altitudė	600 m
Vikiteka	Banska Štiavnica
UNESCO	(angl.) (pranc.): 618

Paveldas

Banska Štiavnica žymi savo architektūros paveldu. Yra XIII a. pr. pilis su bažnyčia (1497–1515 m. perstatyta vėlyvosios gotikos stiliumi), 1571 m. pastatyta naujoji pilis, XV–XVI a. vėlyvosios gotikos bažnyčios (Šv. Kotrynos ir Švč. Mergelės Marijos Dievo Motinos), barokinis kalvarijų ansamblis (1751 m., architektas F. Pergeris), 1748 m. Švč. Trejybės paminklas (skulptorius D. Stanetti), 1892 m. neorenesansinis Kasybos akademijos pastatas. 1993 m. Banska Štiavnicos senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Istorija

Vietovė buvo gyvenama nuo neolito laikų. III a. pr. m. e. hunai čia įkūrė sidabro kasyklą ir gyvenvietę. X-XI a. toje vietoje įsikūrė slavai. Teritorija priklausė Vengrijos karalystei, čia buvo pagrindinė vengrų sidabro kasykla. 1238 m. Banska Štiavnicai suteiktas karališkojo miesto statusas, miestas buvo įtvirtintas. Banska Štiavnica buvo svarbus reformacijos centras, 1735 m. įkurta pirmoji Vengrijoje kalnakasybos mokykla, vėliau virtusi akademija (pirmąja technine aukštąja mokykla pasaulyje). 1782 m. Banska Štiavnica buvo trečias pagal dydį Vengrijos karalystės miestas, bet XIX a. baigus aukso ir sidabro gavybą, miesto reikšmė sumenko.

Galerija

• 
  Naujoji pilis
• 
  Senoji pilis
• 
  Šv. Kotrynos bažnyčia
• 
  Miesto panorama