Bandiagaros skardis
Koordinatės: 14°13′0″ š. pl. 3°29′0″ v. ilg. / 14.21667°š. pl. 3.48333°r. ilg.
Bandiagaros skardis (pranc. Falaise de Bandiagara) – ilgas skardis, besidriekiantis Malio pietryčiuose, Mopčio regione, Bandiagaros miesto apylinkėse. Smiltainio skardis yra ~500 m aukščio ir yra nusitęsęs per 150 km. Skardžio galą žymi aukščiausia Malio vieta – Hombori Tondis (1115 m). Nuo skardžio šlaitų vietomis krenta kriokliai, papėdėje dunkso drėgnųjų savanų plotai.
| Bandiagaros skardis (Dogonų žemė) | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
| |
| Vieta |  Malis
|
| Tipas | Mišrus |
| Kriterijus | v, vii |
 Nuoroda
|
(angl.) (pranc.): 516 |
| Regionas** | Afrika |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 1989 (13 sesija) |
  Bandiagaros skardis šalies/regiono žemėlapyje
| |
 Vikiteka: |
Bandiagaros skardis |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Bandiagaros skardis žymus ne tik savo vaizdingais kraštovaizdžiais, bet ir tuo, kad jo pašlaitėje įsikūrusi savita tauta – dogonai. Seniausi šio krašto gyventojai buvo pigmėjai telemai ir tolojai. Jie skardžio šlaite įrengė urvus, savotiškas stačiakampes maisto saugyklas. XIV a. į šį kraštą įsiveržė dogonai ir palaipsniui asimiliavo telemus. Dogonai įsikūrė skardžio papėdėje, bet taip pat naudojo ir urvus.
1989 m. Bandiagaros skardis kaip unikalus kultūrinis bei gamtinis objektas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Dabar tai vienas svarbiausių turistinių objektų Malyje.
Skardis
Telemų gyvenvietės
Tolojų urvai
Atlikuonys
Krioklys
