Athrpa – likimo deivė etruskų mitologijoje; atitinka graikų Atropę, vieną iš trijų likimo deivių moirų.[1][2]

Perudžoje aptiktas ankstyvojo helenistinio stiliaus bronzinis etruskų veidrodis (datuojamas ~320 m. pr. m. e.), kur ši deivė vaizduojama besiruošianti įkalti vinį – nepermaldaujamo likimo simbolį.[3][1] Athrpa pavaizduota nuoga, ant jos nugaros – sparnai, vinį deivė laiko kairėje rankoje, o plaktuką – dešinėje.[1][4] Iš viso pavaizduotos penkios figūros, visų jų vardai perimti iš graikų, tačiau pati scena graikų mene nėra vaizduojama.[4] Athrpai iš dešinės sėdi Meleagras ir Atalanta, o iš kairės – Turan ir Atunis (Adonis). Pasak mitų, abi poras išskyrusi ankstyva mirtis. Pavaizduota ir šerno galva (Adonį užmušė šernas, o Atalanta ir Meleagras susitiko Kalidono šerno medžioklėje).[5]

Vinies kalimo motyvas būdingas tik etruskams, graikai Atropės taip nevaizdavo. Volsinijuose, deivės Nortijos šventykloje, vykdavo vinies kalimo ceremonija, aprašyta romėnų istoriko Livijaus.[2]

Šaltiniai

redaguoti
  1. 1,0 1,1 1,2 Giuliano Bonfante, Larissa Bonfante. The Etruscan Language: An Introduction, Revised Editon, Manchester University Press, 2002, p. 194.
  2. 2,0 2,1 Nancy Thomson de Grummond. Etruscan Myth, Sacred History, and Legend. Philadelphia, PA: University of Pennsylvania Museum of Archaeology and Anthropology, 2006, p. 96.
  3. Simon K.F. Stoddart. Historical Dictionary of the Etruscans, Scarecrow Press, 2009, p. 20.
  4. 4,0 4,1 Nancy Thomson de Grummond, Erika Simon. The Religion of the Etruscans, University of Texas Press, 2009, p. 22, 53.
  5. Jean MacIntosh Turfa. The Etruscan World, Routledge, 2014, p. 506.