Asarhadonas
| Asarhadonas | |
|---|---|
| |
| Asarhadonas ant 671 m. pr. m. e. stelos (Samalo citadelė) | |
| Sargonidai | |
| Gimimo vardas | Aššur-aḫa-iddina |
| Gimė | ? |
| Mirė | 669 m. pr. m. e. Haranas, Asirijos imperija |
| Tėvai | Sinacheribas, Nakija |
| Sutuoktinis (-ė) | Ešarachamatė ir kt. |
| Vaikai | Šamašumkinas, Ašurbanipalas, Šeruaetiratė ir kt. |
| Religija | senovės Mesopotamijos religija |
| Asirijos karalius | |
| Ėjo pareigas | 680 – 669 m. pr. m. e. |
| Pirmtakas | Sinacheribas |
| Įpėdinis | Ašurbanipalas |
| Babilonijos karalius | |
| Ėjo pareigas | 680 – 669 m. pr. m. e. |
| Pirmtakas | Sinacheribas |
| Įpėdinis | Šamašumkinas |
 Vikiteka |
Asarhadonas |
Asarhadonas (kitaip Esarhadonas, Ašurachaidinas, akad. Aššur-aḫa-iddina 𒀭𒊹𒉽𒀸/𒀭𒊹𒉽𒍮𒈾 'Ašūras man davė brolį'; mirė 669 m. pr. m. e.) – Asirijos imperijos ir Babilono karalius 680–669 m. pr. m. e.
689 m. pr. m. e. valdovas Sinacheribas užėmė Babiloną ir paskyrė valdyti jį jauniausiam savo sūnui Asarhadonui. 681 m. pr. m. e. vienas iš Asarhadono brolių nužudė tėvą Sinacheribą taip bandydamas užgrobti sostą. Asarhadonas užėmė sukilėlių bazę Hanigalbate ir be pasipriešinimo užėmė sostą Ninevijoje.[1] Tapęs karaliumi, bijodamas išdavystės išžudė daugelį dvariškių ir pareigūnų.
Pasinaudojęs sumaištimi, chaldėjų vadas pietų Babilonijoje surengė sukilimą prieš asirų valdžią Ūre. Asarhadonui išsiuntus pajėgas malšinti sukilimo, chaldėjų vadas ieškodamas prieglobsčio pabėgo į Elamą, bet ten buvo nužudytas.[1]
Šiaurinius Babilonijos miestus, kuriuos ypač nuniokojo jo tėvas Sinacheribas, Asarhadonas globojo, grąžino žemes pabėgusiems miestiečiams. 678 m. pr. m. e. surengė karo žygį prieš chaldėjus, plėšikavusius Borispos ir Babilono žemėse. Šiaurėje į imperijos žemes skverbėsi skitai ir kimerai. Asarhadonas numalšino skitų antpuolius, sudaręs su jais vedybinį aljansą, tačiau kimerai ir toliau puldinėjo, kol užėmė Kilikiją ir Tabalą.[1]
675 m. pr. m. e. egiptiečių palaikomas Tyras atsimetė nuo asirų valdžios. Tada Asarhadonas pradėjo karą su Egiptu, kol 671 m. pr. m. e. užėmė Memfį ir faraoną Taharką privertė bėgti į pietus. Asarhadonas tapo pirmuoju Mesopotamijos valdovu, kuris titulavosi Egipto karaliumi.[1]
Asirų kariuomenei atsitraukus, Taharka siekė susigrąžinti valdžią.[1] 669 m. pr. m. e. Asarhadonas, keliaudamas malšinti sukilimo Egipte, žuvo. Po jo mirties imperijos sostas atiteko sūnui Ašurbanipalui, o Babilonas – kitam sūnui Šamašumkinui.[2]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Esarhaddon. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
- ↑ Lidija Šabajevaitė. Asarhadonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002