Arlia

Apie Lenkijos bažnytkaimį žr. Orlia.

Arlià ^[2] (bltr. Орля, rus. Орля) – agromiestelis Baltarusijoje, Gardino srityje, Ščiutino rajone, dešiniajame Nemuno krante, 20 km į pietryčius nuo Ščiutino, prie Žaludko–Kurylavičių kelio. Apylinkės centras. Stovi stačiatikių cerkvė (1866 m.), yra žydų kapinės, paminklas II pasaulinio karo aukoms, rastos XII–XIII a. archeologinės gyvenvietės liekanos. Veikia ligoninė, paštas, vid. mokykla, kultūros namai, biblioteka.

Arlia bltr. Орля, rus. Орля
Arlios cerkvė

Arlia 53°30′29″š. pl. 24°58′52″r. ilg. / 53.508°š. pl. 24.981°r. ilg. / 53.508; 24.981 (Arlia)

Laiko juosta: (UTC+3)

Valstybė	Baltarusija
Sritis	Gardino sritis
Rajonas	Ščiutino rajonas
Kaimiškoji apylinkė	Arlios kaimiškoji apylinkė

Gyventojų (2009^[1])	431

Etimologija

Vietovė pavadinta pagal ją valdžiusius didikus Orlus (dvarininkinis vietovardis).

Istorija

Arlia rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1666 m. Per Nemuną veikė keltas, buvo sinagoga, prieplauka. XIX a. buvo privatus miestelis, Lydos apskrities Arlios valsčiaus centras.^[3] Tarpukariu priklausė Lenkijai. Tuo laiku Arlios valsčiuje gyveno 60 lietuvių.^[4] 1939 m. miestelis prijungtas prie Baltarusijos, nuo 1940 – kaimiškosios apylinkės centras.

Šaltiniai

↑ Belarus. All places: 2009, 2019 censuses. Гродненская область/Гродзенская вобласць – pop-stat.mashke.org.
↑ Atvirkštinis lietuvių kalboje vartotinų tradicinių Baltarusijos Respublikos (Gudijos) vietovardžių formų sąrašas. Vilnius: MELI, 2002.
↑ Orla (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 582 psl. (lenk.)
↑ Arlia. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 331 psl.

[1] Belarus. All places: 2009, 2019 censuses. Гродненская область/Гродзенская вобласць – pop-stat.mashke.org.

[2] Atvirkštinis lietuvių kalboje vartotinų tradicinių Baltarusijos Respublikos (Gudijos) vietovardžių formų sąrašas. Vilnius: MELI, 2002.

[3] Orla (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 582 psl. (lenk.)

[4] Arlia. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 331 psl.

[2]

[1]

[3]

[4]