Aptarimas:Ebolos hemoraginė karštinė
Translation of the lead from English redaguoti
By Loreta Alechnaviciute Hoffmann as part of [[1]. Let me know if it is useful. Doc James (talk · contribs · email) (please reply on my talk page) 12:42, 20 spalio 2014 (EEST)
Translation redaguoti
| Ebolos hemoraginė karštinė | |
| ICD-10 | A98.4 |
|---|---|
| ICD-9 | 065.8 |
| MedlinePlus | 001339 |
Ebolos virusinė liga ((EVL)) arba Ebolos hemoraginė karštinė (EHK) – tai žmonių liga, kurią sukelia Ebolos virusas. Simptomų paprastai pasireiškia nuo dviejų dienų iki trijų savaičių po kontakto su virusu. Tai gali būti karščiavimas, gerklės skausmas, raumenų skausmas ir galvos skausmas. Paskui dažniausiai ima pykinti, vemiama ir viduriuojama, taip pat suprastėja kepenų ir inkstų funkcija. Šioje stadijoje tam tikriems žmonėms prasideda kraujavimo problemos.[1]
Virusu galima užsikrėsti per užsikrėtusio gyvūno (paprastai beždžionės arba vaisėdžio šikšnosparnio) kraują arba kūno skysčius.[1] Apie plitimą oru natūralioje aplinkoje dokumentų nėra.[2] Manoma, kad vaisėdžiai šikšnosparniai nešioja ir platina virusą, tačiau patys neserga. Užsikrėtęs žmogus gali paskleisti infekciją ir tarp žmonių. Ligą išgyvenę vyrai gali perduoti užkratą per spermą dar beveik du mėnesius. Nustatant diagnozę iš pradžių paprastai reikia atmesti, ar tai ne kita panašius simptomus sukelianti liga, kaip antai maliarija, cholera ir kitos virusinės hemoraginės karštinės. Diagnozė patvirtinama ištyrus kraujo mėginius ieškant viruso antikūnų, viruso RNR arba paties viruso.[1]
Viena iš ligos profilaktikos priemonių – ligos perdavimo žmonėms per užsikrėtusias beždžiones ir kiaules mažinimas. Tai galima atlikti tikrinant tokius gyvūnus, ar jie neužsikrėtę, juos naikinant ir tinkamai utilizuojant jų kūnus, jeigu aptinkama liga. Taip pat padeda tinkamas šiluminis mėsos apdorojimas ir apsauginių drabužių dėvėjimas ruošiant mėsą ir apsauginių drabužių dėvėjimas ir rankų plovimas esant šalia sergančio asmens. Su sergančių žmonių kūno skysčių ir audinių mėginiais reikia elgtis ypač atsargiai.[1]
Specifinio ligos gydymo nėra; paprastai stengiamasi padėti užsikrėtusiems žmonėms, pvz., skiriant oralinę rehidracijos terapiją (duodant gerti salsvo sūdyto vandens) arba leidžiant skysčių į veną.[1] Ligai būdingas didelis mirštamumas, dažnai miršta nuo 50 % iki 90 % užsikrėtusiųjų virusu.[1][3] EVL pirmą kartą nustatyta Sudane ir Kongo Demokratinėje Respublikoje. Liga paprastai pasireiškia protrūkiais tropiniuose Užsachario Afrikos regionuose.[1] Nuo 1976-ųjų (kai buvo nustatyta pirmą kartą) iki 2013-ųjų metų liga užsikrėsdavo mažiau nei 1 000 žmonių per metus.[1][4] Didžiausias protrūkis – iki šiol tebesitęsiantis 2014 m. Ebolos protrūkis Vakarų Afrikoje, kuris apima Gvinėją, Siera Leonę, Liberiją ir turbūt Nigeriją.[5][6] 2014 m. rugpjūčio mėn. duomenimis, nustatyta daugiau nei 1600 atvejų.[7] Toliau stengiamasi sukurti skiepą, tačiau iki šiol to nepavyko.[1]
Nuorodos redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 1,7 1,8 „Ebola virus disease Fact sheet N°103“. World Health Organization. March 2014. Nuoroda tikrinta 12 April 2014.
- ↑ „2014 Ebola Virus Disease (EVD) outbreak in West Africa“. WHO. Apr 21 2014. Nuoroda tikrinta 3 August 2014.
{{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes:|date=(pagalba) - ↑ C.M. Fauquet (2005). Virus taxonomy classification and nomenclature of viruses; 8th report of the International Committee on Taxonomy of Viruses. Oxford: Elsevier/Academic Press. p. 648. ISBN 9780080575483.
- ↑ „Ebola Viral Disease Outbreak — West Africa, 2014“. CDC. June 27, 2014. Nuoroda tikrinta 26 June 2014.
- ↑ „CDC urges all US residents to avoid nonessential travel to Liberia, Guinea, and Sierra Leone because of an unprecedented outbreak of Ebola“. CDC. July 31, 2014. Nuoroda tikrinta 2 August 2014.
- ↑ „Outbreak of Ebola in Guinea, Liberia, and Sierra Leone“. CDC. August 4, 2014. Nuoroda tikrinta 5 August 2014.
- ↑ „Ebola virus disease update - West Africa“. WHO. Aug 4, 2014. Nuoroda tikrinta 6 August 2014.