Aptarimas:Baltų religija

Ar kas nors turite kokių nors nuorodų į Ganyklį ir Gardaitį, iš kur jie atsirado? Ar tik nebus XIX a. lenkų romantistų sugalvoti? Taip pat, jei neklystu, Ragana ir Laumė - visiškai skirtingos figūros, tuo tarpu Aitvaras ir Kaukas - lyg ir tas pats, tik vienas laukinis, o kitas - naminis? --Tractor 8 Liepos 2005 23:32 (EEST)

Dar: straipsnis pusiau kaip istorinė apžvalga, o pusiau kaip kažkokios (neaiškaus laikotarpio) religijos aprašymas. Siūlau dėti į beviltiškus, tada kapoti į kelis gabalus ir kardinaliai perdirbinėti. Tą patį siūlau daryti ir su Baltų mitologija bei (gal būt) Lietuvių mitologija, kur yra dideli netvarkingi duomenų kratiniai. --Tractor 8 Liepos 2005 23:32 (EEST)

Dar detalė: neturiu patikimų duomenų, bet nerišliai įtariu, kad šis straipsnis iš kažkur kopypeistintas (kai kurie teksto elementai rodo į tai). --Tractor 8 Liepos 2005 23:32 (EEST)

Dalis straipsnio tikrai abejotina - pvz., mirusiųjų laidojimo paprotys skirtingose baltų gentyse atsirado skirtingu metu, o čia apie baltus šnekama kaip apie kažkokią vieningą visumą. Tai labai netikslu - arba nesusigaudymas arba pritempinėjimas. Dirgela 9 Liepos 2005 08:36 (EEST)

Na, papročių datavimas, remiantis archeologiniais duomenimis, visada būna apytikslis (šimtmetis šen, kitas ten), tačiau religinės reformos neretai būna greitos (šimtas - kitas metų), tad gal tai ir nėra klaida. Tačiau tikslesnių duomenų su nurodytomis vietovėmis tikrai norėtųsi. --Tractor 9 Liepos 2005 18:57 (EEST)

O aš manau, kad tai idealistinis pritempinėjimas bandant parodyti, kad neva visų baltų genčių pasaulėžiūra buvusi vienoda, be to sudaryti įspūdį kažkokios stabilios baltų religinės sistemos, kurios deja nebuvo - vien laidojimo papročių pokyčiai (kurių buvo bent keletas bangų) rodo "revoliucinius" pasikeitimus pasaulėžiūroje. Dirgela 9 Liepos 2005 21:06 (EEST)

Nebūkime tokie kategoriški :-) Dauguma iš tų archeologijoje pastebimų bangų yra neolitinės, išskyrus lavonų deginimo paprotį. Gana didelių, pakankamai gilių panašumų tarp latvių, lietuvių ir prūsų (beje, ir slavų) religinių sistemų yra, tegul ir šiek tiek skirtingais laikotarpiais. Tačiau, bet kuriuo atveju straipsnis, sakyčiau, gana visai netgi pakankamai smarkokai nerišlokas :) Tai dedame templeitą abejotinas ar beviltiškas?

Nesu pakankamas specialistas, kad spręsčiau, bet labai labai man atrodo, kad pateikti faktai yra netikslūs ar bent jau ginčytini, todėl būčiau linkęs prie "abejotino" templeito.Dirgela 08:26, 10 Liepos 2005 (EEST)

primityvūs modernistiniai išvedžiojimai.

visų pirma, rytinių baltų (lietuvių aukštaičių, "dregovičių", "krivičių", vad. "[RYTINIŲ] latgalių" ir kt.) pasaulėžiūra gerokai skyrėsi nuo jotvingių, prūsų, kuršių (įskaitant skalvius), ŽEMGALIŲ (įskaitant nebuvėlius "Tautavičiaus žemaičius", t.y. pietinius žemgalius), TIKRŲJŲ (VIDŽEMĖS) LATGALIŲ ir kt. VAKARINIŲ BALTŲ pasaulėžiūros.

antra, straipsnio aut. (žr. RELIGIJOTYROS ŽODYNAS, V., MINTIS, 1990 ar 1991) visiškai ignoruoja daugelį labai svarbių sen. baltų religijos pažinimo šaltinių (pvz., Volynės metraštį, iš kurio matyti, kad Mindaugo laikų lietuviai garbinę ne tik Perkūną, bet ir Andoją(?) ar Andievį (kitaip sakant, tą patį *Vėlių-(latgalių)Veliną-(prūsų)Potrimpą), t.y. VYRESNĮJĮ jo (Perkūno) "brolį".

apie str. minimas tariamas liet. dievybes "Žemėpatį", "Laukpatį"/"Lauksargį" ir "Dimstipatį" graudu ir užsiminti, nes iš tiesų šie neva "sen. liet. teonimai" yra neabejotini archaiški lietuviški socionimai (plg. su tokiu pat archaišku, tačiau net ir mūsų laikais ne visai "mirusiu" liet. socionimu viešpats), dalies lietuvių vartoti dar ir XVI a., kuomet jų "pagoniškuoju" tikėjimu itin susidomėjo J.Lasickis ir kt. pan. anuomet iš svečių kraštų į Lietuvą užklysdavę "religijotyrininkai".

kas ir kada nusprendė visas baltų religijas tituluoti "neteistiniais" tikėjimais? [žr. pačią str. pradžią; pats komentaro aut. drįsta manyti dalies baltų ("kultūriškai giminingų" rytinių lietuvių, jotvingių ir prūsų) religijas buvus nei teistinėmis, nei deistinėmis, nei juolab fiziomonistiškai panteistinėmis, o panenteistinėmis,- yra toks terminas]

ir pagaliau - kodėl šiame rašinyje nėra stebėtino baltiškosios ir indoariškosios ontologijų (beje, idealiai atitinkančių ankstyvojo krikščioniškojo gnosticizmo sistemas) paralelizmo aptarimo? [plg.: vaikiškos ar net kūdikiškos išvaizdos Dievas-Krišna; jaunuoliškos išvaizdos vyr. jo "sūnus" (Varuna-Višnu-Potrimps-Vėlius); "brandžiai vyriškos" išvaizdos jaun. jo "sūnus" (Indra-Šiva-Perkūnas); senatviškos išvaizdos "demiurgas" (Brahma-*Patols)] --Goga