Apollo programa – JAV NASA pilotuojamų erdvėlaivių serija, paleista 19671972 m. Mėnuliui tirti. Erdvėlaiviai buvo paleidžiami trijų pakopų raketa Saturnas V, ekipažas – 3 astronautai. Visa programa buvo vykdoma nuo 1961 iki 1975 m. Apollo buvo trečioji NASA žmogaus kosmose programa (po Mercury ir Gemini). Visi Apollo programos skrydžiai buvo sėkmingi, išskyrus Apollo 1 misiją, kurios treniruočių metu žuvo trys astronautai.

Apollo Program insignia
Apollo Program insignia

Programos pradžia redaguoti

Vienas šios programos iniciatorių buvo JAV prezidentas John F. Kennedy. Kenedis siekė, kad JAV pirmautų kosminėse lenktynėse su SSRS. Kenedis dukart (1961 metų birželį ir 1963 metų rudenį) kreipėsi į Nikitą Chruščiovą dėl bendro darbo kosmoso tyrinėjimuose. SSRS buvo daug labiau pažengusi kosmoso technologijų srityje. 1961 metų gegužės 25 dieną kongrese Kenedis pirmą kartą pranešė apie siekį išlaipinti žmogų Mėnulyje.

  Visų pirmą, aš manau, kad ši tauta turėtų įsipareigoti pasiekti tikslą – dar nesibaigus šiam dešimtmečiui išlaipinti žmogų Mėnulio paviršiuje ir saugiai sugrąžinti jį atgal į Žemę. Nė vienas kosminės erdvės projektas tuo laiku nebus toks įspūdingas visai žmonijai, nė vienas kosminės erdvės tyrimo projektas nebus toks svarbus kaip šis. Ir nė vienas jų nebus toks sunkiai ir brangiai įgyvendinamas kaip šis.[1]

'

 

1962 metų rugsėjo 12 Kenedis pasakė kalbą Raiso universiteto futbolo stadione:

  Nė viena tauta, kuri tikisi būti lydere, nebus paskutinėje vietoje šiose kosminėse lenktynėse. <…> Mes pasirinkome skristi į Mėnulį ne todėl, kad tai yra lengva, bet todėl, kad tai yra sunku.[2]

'

 

Antrą kartą, Kenedžiui pasiūlius, SSRS lyderis Nikita Chruščiovas buvo įtikintas, kad bendras darbas yra daug naudingesnis ir kad amerikiečių kosminės technologijos sparčiai juda į priekį. JAV paleido geostacionarinį žemės palydovą, ir Kenedis paprašė kongreso patvirtinti daugiau nei 25 milijardų dolerių vertės projektą „Apollo“.[3]

Programos įgyvendinimas redaguoti

1963 metų antroje pusėje Chruščiovas sutiko pradėti tiesioginį, bendrą SSRS ir JAV darbą. Tačiau Kenedis buvo nužudytas nespėjus šalims oficialiai pasirašyti susitarimo. 1969 metų liepos 20 dieną, praėjus beveik 6 metams po Kenedžio mirties, Apollo programa buvo įgyvendinta. Tądien JAV Mėnulio paviršiuje išlaipino žmogų.

Po to sekė dar penkios ekspedicijos, kurių metu žmogus buvo nusileidęs ant Mėnulio paviršiaus. Paskutinį kartą tai įvyko 1972 m. gruodį. Iš viso šių programų metu Mėnulio paviršiumi yra vaikščioję 12 žmonių. Iki šiol šie įvykiai yra vieninteliai, kuomet žmogus buvo nusileidęs ant astronominio objekto.

Nepilotuojami Apollo programos skrydžiai redaguoti

Pasiruošimas žmogaus pilotuojamai Apollo programai prasidėjo dar 1961 m. spalį. Tuo metu buvo išbandytas pirmasis Saturn I erdvėlaivis. Šie ir panašūs bandymai tęsėsi iki 1964 m. rugsėjo mėnesio. Vieninteliai šio laikotarpio nepilotuojami skrydžiai, kurie savo pavadinime be numerio turėjo pavadinimą Apollo, buvo trys – Apollo 4, Apollo 5 ir Apollo 6. Apollo 4 pirmoji išbandė Saturn V nešančiuosius variklius. Paleista 1967 m. lapkričio 9 d. ši misija buvo pirmoji, kuomet raketa išbandoma iš karto su visa komplektacija, o ne atskirai, kaip buvo įprasta bandant kitas raketas. Apollo 5 misijos, paleistos 1968 m. sausio 22 d., tikslas buvo išbandyti mėnuleigio darbą kosmose bei erdvėlaivio dalių sujungimo eigą. Apollo 6, paleista 1968 m. balandžio 4 d., buvo paskutinė žmogaus nepilotuojama Apollo misija. Jos tikslas buvo paskutinis ir rimčiausias visų sistemų išbandymas simuliuojant ekstremalias sąlygas. Tuo pačiu tai buvo paskutinis išbandymas prieš žmogaus pilotuojamas misijas ir Saturn 5 raketai.

Pilotuojami Apollo serijos skrydžiai redaguoti

 
Saturn V erdvėlaivis kelia Apollo 11 1969 m. liepos 16 d.

Kiekvienoje žmogaus pilotuojamoje misijoje dirbo trys astronautai – kapitonas, įgulos modulio pilotas ir mėnulio modulio pilotas. Jei misija reikalavo išsilaipinti Mėnulyje, įgulos modulio pilotas likdavo erdvėlaivyje, kiti skrisdavo į mėnulį.

Apollo 7 buvo pirmoji pilotuojama Apollo misija, kuri startavo 1968 m. spalio 11 d. Ši misija naudojo ne Saturn 5, o Saturn IB raketą, tad tai buvo pirmas kartas, kai šia raketa pakilo žmogus, bei pirmoji misija, kurią sudarė trys JAV astronautai. Pagrindinis šios misijos tikslas buvo patikrinti įgulos ir variklių modulius, skriejant Žemės orbita. Iš viso misija užtruko 10 dienų, 20 valandų ir 9 minutes.

Tarp 1968 m. gruodžio 21 d. ir 1969 m. gegužės 18 d. NASA išleido tris misijas – Apollo 8, 9 ir 10. Visos jos naudojo Saturn 5 tipo raketas. Visas misijas sudarė po tris astronautus, o paskutinės dvi naudojo mėnulio modulius, tačiau nusileidimas Mėnulyje nebuvo planuotas. Apollo 8 tapo pirmasis pilotuojamas erdvėlaivio skrydis Mėnulio orbita. Apollo 9 siekė išbandyti Mėnulio modulį Žemės orbitoje, o Apollo 10 atliko generalinį nusileidimo Mėnulyje bandymą. Šios misijos Mėnulio modulio nariai nusileido į 16 km aukštį virš Mėnulio, išbandė tūpimo modulio radarą ir nufotografavo Ramybės jūrą – lygumą, kurioje planuota nusileisti Apollo 11 misijos nariams.

Kitos dvi misijos – Apollo 11 ir Apollo 12 atliko sėkmingus nusileidimus Mėnulyje. Apollo 13 misija tai pat turėjo nusileisti Mėnulyje, tačiau įpusėjus skrydžiui dėl techninių gedimų misija buvo nutraukta ir astronautai apskrieję Mėnulį grįžo į Žemę. Kitos keturios misijos (nuo Apollo 14 iki Apollo 17) atliko sėkmingus nusileidimus Mėnulyje. Paskutinės trys iš šių misijų išbandė ir mėnuleigius.

Apollo 17, paleista 1972 m. gruodžio 7 d., buvo paskutinė Apollo misija į Mėnulį. Misijos kapitonas Eugene Cernan buvo paskutinis žmogus, buvęs Mėnulyje. Komanda sėkmingai grįžo į Žemę 1972 m. gruodžio 19 d.

Pilotuojamų Apollo misijų aprašas redaguoti

 
„Apolono“ misijų nusileidimo Mėnulyje vietos
  • 1968.10.11–22 Apollo 7 orbita aplink Žemę
  • 1968.12.21–27 Apollo 8 orbita aplink Mėnulį
  • 1969.03.3–13 Apollo 9 orbita aplink Žemę.
  • 1969.05.18–26 Apollo 10 orbita aplink Mėnulį.
  • 1969.07.16–24 Apollo 11 nusileidimas ant Mėnulio Ramybės jūroje (N. Armstrong, E. Aldrin, M. Collins)
  • 1969.11.14–24 Apollo 12 nusileidimas ant Mėnulio Audrų vandenyne (Ch. Conrad, R. Gordon, A. Bean).
  • 1970.04.11–17 Apollo 13 Mėnulio apskridimas ir avarinis grįžimas į Žemę (J. Lowell, J. Sweigart, F. Haise).
  • 1971.02.01–19 Apollo 14 nusileidimas ant Mėnulio prie Fra Mauro kraterio (E. Mitchell, A. Shepard, S. Roosa).
  • 1971.07.26–08.07 Apollo 15 nusileidimas ant Mėnulio prie Apeninų kalnų (D. Scott, J. Ervin, A. Worden).
  • 1972.04.16–27 Apollo 16 nusileidimas ant Mėnulio prie Dekarto kraterio (J. Young, Ch. Duke, T. Mattingly).
  • 1972.12.7–9 Apollo 17 nusileidimas ant Mėnulio prie Litrovo kraterio Tauro kalnuose (E. Cernan, H. Schmitt, R. Evans).
  • 1975.07.15–25 Apollo 18 susijungimas Žemės orbitoje su SSRS erdvėlaiviu Sojuz 19.

Šaltiniai redaguoti

  1. Kennedy, John F. (1961-05-25). „Special Message to the Congress on Urgent National Needs Page 4“. John F. Kennedy Library. Suarchyvuotas originalas 2007-09-12. Nuoroda tikrinta 2009-09-23.
  2. Kennedy, John F. (1962-09-12). „President John F. Kennedy“. Rice University. Suarchyvuotas originalas 2006-09-12. Nuoroda tikrinta 2009-09-23.
  3. Project Apollo: A Retrospective Analysis [1] Archyvuota kopija 2012-06-05 iš Archive.is projekto

Nuorodos redaguoti