Amitabha
Amitabha (skr. अमिताभ Amitābha; amita – „beribė“, ābhā – „šviesa“; beribė, begalinė šviesa; (kin. 阿弥陀 Emituo), (jap. 阿弥陀, kor. 아미타 Amida) – „begalinės šviesos buda“, vienas svarbiausių mahajanos dangiškųjų bei svarbiausias Tyrosios žemės budizmo buda, rojaus – suvokiamo kaip sąmonės būsena – valdovas. Aprašytas mahajanos sutrose.[1][2]
Pagal legendą, Amitabha buvo karalius, atsisakęs sosto ir tapęs vienuoliu Dharmakara. Galiausiai jis užsitarnavo begalinių nuopelnų per nesuskaičiuojamus daugybę praėjusių gyvenimų. Amitabha dažniausiai vaizduojamas su brangakmenių karūna, sėdintis ant lotoso žiedo.
Išnašos redaguoti
- ↑ Amitabha. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
- ↑ „Amitabha“. VDU. Nuoroda tikrinta 2019-01-22.