Almonu buvo vadinamas ir dvaro pienininkas Mažojoje Lietuvoje. Taip jį mini K. Donelaitis.[1]

Almonas (lot. Almo) – dievybė romėnų mitologijoje, nedidelės Almono upės (dab. Almonė), tekančios netoliese Romos miesto, dievas.[2] Kaip ir Tiberinui bei kitiems dievams, Almonui melsdavęsi Romos augūrai. Almono upės vandenyse būdavo plaunamas akmuo, simbolizavęs dievų motiną Kibelę.[3][4]

Turėjęs dukterį najadę, vardu Larunda.[5]

Išnašos

redaguoti
  1. Lietuvių kalbos žodynas
  2. Schmitz, Leonhard (1867). „Almo“. In William Smith (red.). Dictionary of Greek and Roman Biography and Mythology. 1. Boston: Little, Brown and Company. p. 132.
  3. Cicero, De Natura Deorum iii. 20
  4. comp. Varro De lingua latina v. 71, ed. Müller
  5. Seyffert, Oskar (1895). Nettleship, Henry (red.). A Dictionary of Classical Antiquity: Mythology, Religion, Literature and Art. W. Glaisher. p. 373.