Alex Ferguson
Asmeniniai duomenys
Pilnas vardasAlexander Chapman Ferguson
Gimimo data 1941 m. gruodžio 31 d. (82 metai)
Gimimo vieta Glazgas, Škotija
Klubai
Dabar žaidžia Baigęs karjerą
Pozicija Puolėjas
Profesionalūs klubai*
1957–1960
1960–1964
1964–1967
1967–1969
1969–1973
1973–1974
Queen's Park FC
Saint Johnstone FC
Dunfermline Athletic
Rangers FC
Falkirk FC
Ayr United
31 (15)
37 (19)
89 (66)
41 (25)
95 (37)
24 (9)
Nacionalinė komanda**
1967Škotija Škotija4 (3)
Treniruotos komandos
1974
1974–1978
1978–1986
1985–1986
1986–2013
East Stirlingshire FC
Saint Mirren FC
Aberdeen FC
Škotija Škotija
Manchester United


** Nacionalinės komandos pasirodymų ir
įvarčių duomenys 2024-09-30.

seras Aleksandras Čapmanas Fergiusonas, žinomas kaip Aleksas Fergiusonas (Alexander Chapman Ferguson, 1941 m. gruodžio 31 d. Glazge) – Škotijos futbolininkas ir treneris, labiausiai išgarsėjęs kaip ilgametis Manchester United klubo vyr. treneris 1986–2013 m. Laikomas vienu geriausių visų laikų futbolo treneriu.[1]

Pradėjo karjerą kaip futbolo žaidėjas Škotijos klubuose, kur žaidė 1957–1974 m. puolėju. 1967 m. sužaidė 4 rungtynes Škotijos rinktinėje. 1974 m. pradėjo dirbti treneriu Škotijos klubuose, 1986 m. treniravo Škotijos rinktinę pasaulio čempionate. Vėliau tapo Manchester United treneriu – su šia komanda jis dukart (1999 ir 2008 m.) laimėjo UEFA čempionų lygą, 1992 m. laimėjo Taurių taurę. Iš viso su Mančesterio klubu laimėjo net 38 trofėjus.

1999 m. gavo riterio titulą.[2]

Žaidėjo karjera

redaguoti

Pradėjo žaisti 1957 m. būdamas 16 metų kaip puolėjas Glazgo mėgėjų komandoje Queen's Park FC. Jau pirmosiose rungtynėse prieš Stranraer FC jis įmušė įvartį.[3] Negalėdamas įsitvirtinti pagrindinėje sudėtyje, 1960 m. perėjo į Perto miesto Saint Johnstone FC klubą. Tuo pat metu jis ne tik žaidė futbolą, bet ir dirbo Govano laivų statykloje Perte. Tačiau ir Perto klube jis neįsitvirtino, nepaisant to, kad rungtynėse Glazge įmušė 3 įvarčius į Rangers FC klubo vartus, o Perto komanda nugalėjo 3-2.[4] 1964 m. jis perėjo į Dunfermline Athletic ir tapo profesionaliu žaidėju. Danfermlino komandoje, kuri tuomet žaidė Škotijos čempionate, jis įmušė daug įvarčių, buvo rezultatyviausias klubo žaidėjas.

1967 m. Fergiusonas perėjo į Glazgo Rangers FC už tuo metu rekordinę Škotijos klubams 65 tūkst. svarų sumą.[5] Tais pačiais metais jis sužaidė 4 draugiškas rungtynes Škotijos vyrų futbolo rinktinėje, kuriose įmušė 3 įvarčius.[6] Žaisdamas „Rangers“ jis gerai pasirodė Europos turnyruose. Nepaisant sėkmių, A. Fergiusonas 1969 m. paliko klubą – galimai dėl to, kad buvo vedęs katalikę žmoną, o tuo metu „Rangers“ gana priešiškai žiūrėjo į katalikybę, kurią palaikė pagrindinis jų konkurentas mieste ir Škotijoje Celtic FC.[7] Dėl to futbolininkas persikėlė į Falkirk FC, kur ne tik daug žaidė, bet ir gavo žaidžiančiojo trenerio pareigas, o kai Folkerko komandą ėmė treniruoti John Prentice, A. Fergiusonas neteko trenerio pareigų. Galiausiai, 1973 m. jis persikėlė į Ayr United, kur jau po metų baigė žaidėjo karjerą būdamas 32 metų.

Trenerio karjera

redaguoti
 
Paminklas A. Fergiusonui prie Old Trafford stadiono – Manchester United namų arenos

Baigęs karjerą, A. Fergiusonas 1974 m. vasarą iškart tapo East Stirlingshire FC klubo vyr. treneriu. Po kelių mėnesių jis perėjo treniruoti Peislio Saint Mirren FC – tuo metu žemesnėje vietoje buvusį, bet didesnį klubą. Per savo treniravimo laikotarpį jis iš 3-osios pakopos apatinės dalies Peislio komandą pakėlė į 2-osios pakopos čempionų vardo 1977 m., nors komanda buvo labai jauna – jos amžiaus vidurkis siekė vos 19 metų.[8] Tačiau 1978 m. jis buvo atleistas ir iškart tapo Škotijos čempionato klubo Aberdeen FC vyr. treneriu. Pirmasis sezonas nebuvo labai sėkmingas, bet antrajame 1980 m. Aberdyno komanda tapo Škotijos čempionais. Treneris pasižymėjo stipria disciplina, todėl buvo pavadintas „aršiuoju Fergiu“ (angl. Furious Fergie).[9] 1982 m. su komanda jis laimėjo Škotijos taurę, o 1983 m. iškėlė UEFA taurių taurės trofėjų, finale po pratęsimo 2-1 nugalėjęs Real Madrid klubą.[10] Be to, Aberdyno ekipa Škotijos čempionatą laimėjo ir 1984 bei 1985 m., taip pat laimėjo Škotijos taurę 1984 ir 1986 m.

Didelė sėkmė su Aberdyno klubu nulėmė, kad A. Fergiusonas buvo pakviestas ir į Škotijos vyrų futbolo rinktinė. Jam vadovaujant, Škotija pateko į 1986 m. pasaulio čempionatą, kur nesėkmingai pasitraukė po grupių etapo, tad treneris iškart paliko rinktinę.[11] 1986 m. vasarą jis dar liko Škotijoje, bet vėlyvą rudenį persikėlė į Angliją – tapo Manchester United klubo vyr. treneriu.[12] Su šiuo klubu A. Fergiusonas pasiekė trenerio karjeros apogėjų.

 
Mančesterio klubo treblis – trys trofėjai, laimėti 1998–1999 m. sezone

Pradėdamas treniruoti Mančesterio komandą, A. Fergiusonas ją rado 21-oje vietoje, bet pagerinęs žaidėjų discipliną 1986–1987 m. sezoną baigė 11-oje vietoje. Dar geriau komanda pasirodė 1987–1988 m., kai pirmenybes baigė 2-ojoje vietoje, nusileidusi tik Liverpool FC klubui. Šiame sezone „United“ viešėjo Bermudoje, kur rungtynėse su „Somerset“ A. Fergiusonas pats sužaidė už Mančesterio klubą.[13] Po metų klubas vėl nukrito į 11-ąją vietą, o kitame sezone dar nukrito į 13-ąją, tačiau A. Fergiusonas iškovojo pirmąjį savo trofėjų Mančesteryje – jo klubas 1990 m. laimėjo Anglijos taurę ir įgijo teisę žaisti UEFA taurių taurėje. 1990–1991 m. sezone komanda ne tik pakilo Anglijos lygoje iki 6-osios vietos, bet ir laimėjo Taurių taurę, finale 2-1 įveikusi FC Barcelona klubą. Po metų klubas finišavo 2-ojoje pozicijoje, o 1993 m. pagaliau laimėjo Anglijos čempionatą, o 1994 m. – čempionatą ir taurę (pirmasis A. Fergiusono dublis Anglijoje). Vėliau Manchester United vėl laimėjo Anglijos pirmenybes 1996 ir 1997 m., o 1999 m. pasiektas dar vienas A. Fergiusono rekordas – su klubu jis laimėjo „treblį“, t. y. ne tik Anglijos čempionatą ir taurę, bet ir Čempionų lygą, kur finale jo komanda laimėjo 2-1, abudu įvarčius įmušusi pačioje rungtynių pabaigoje.

XXI a. pradžioje A. Fergiusono treniruojamas Mančesterio klubas išliko sėkmės viršūnėje. 1999–2001 ir 2007–2009 m. jis trejus metus iš eilės laimėjo Anglijos čempionatą, ne kartą laimėjo Anglijos taures, 2008 m. vėl laimėjo Čempionų lygą baudinių serijoje prieš Chelsea FC, nors 2009 ir 2011 m. pralaimėjo finalus prie FC Barcelona. Netrukus, 2013 m. pavasarį jis galiausiai pranešė po sezono pasitraukiantis iš Manchester United vyr. trenerio pareigų, o savo paskutiniame sezone dar kartą laimėjo Anglijos lygą.

A. Fergiusonas Mančesterio klube praleido 27 sezonus, kurių metu 13 kartų Anglijos laimėjo čempionatą, 5 kartus – Anglijos taurę, 4 kartus – lygos taurę, 10 kartų – supertaurę. Be to, UEFA turnyruose jis 2 kartus laimėjo Čempionų lygą, po 1 kartą – Taurių taurę, UEFA supertaurę, Tarpžemyninę taurę ir FIFA pasaulio klubų čempionatą. Po jo pasitraukimo Manchester United krito į duobę, iš kurios niekaip nepakyla. Palyginimui, 2014–2024 m. klubą treniravo 6 vyr. treneriai (dar 2 buvo laikini), o per šį 10 metų laikotarpį klubas nėkart nelaimėjo Anglijos pirmenybių, 2 kartus laimėjo Anglijos taurę, 2 kartus – lygos taurę, 2 kartus – supertaurę, o 1 kartą – UEFA Europos lygą. Tai yra žymiai prastesni pasiekimai nei A. Fergiusono treniravimo laikais.

Šaltiniai

redaguoti

Nuorodos

redaguoti