Akbaras Chanas

Muhamedas Akbaras Chanas (‎1816 m. – 1845 m.) – XIX a. Afganistano princas.

Biografija

Muhamedas Akbaras buvo Afganistano emyro Dosto Muhamedo sūnus. Jis gimė 1816 m. Jis 1837 m. vadovavo tėvo pasiųstiems afganams Džamrudo mūšyje prieš sikhus prie Chaibero perėjos. Šiuo žygiu Dostas norėjo atsiimti Pešavaro kontrolę iš sikhų. Nors mūšio afganai nelaimėjo, bet buvo sustabdyta Sikhų imperijos ekspansija ir Akbaras susikūrė sumanaus generolo reputaciją. 1839 m. kilo Pirmasis anglų-afganų karas, į Afganistaną įsiveržė anglų-indų pajėgos. Dostas 1840 m. buvo paimtas į nelaisvę ir perkeltas į Indiją. Akbaras buvo įtakingiausias iš afganų pasipriešinimo britams vadų. 1841 m. pabaigoje afganai beveik užspaudė britus ir šachą Šudžą Kabule. Britai pradėjo tartis dėl atsitraukimo ir Akbarui buvo žadama, kad jo tėvas bus išlaisvintas mainais. Gruodį derybų metu Akbaras vienu metu prarado savitvardą ir nužudė britų derybininką Viljamą Maknagteną. Tačiau buvo susitarta dėl britų atsitraukimo iš Kabulo. Akbaras nesilaikė susitarimo ir britų-indų pajėgoms su civiliais išėjus iš miesto 1842 m. sausį atakavo juos perėjose. Daugelis karių žuvo, tačiau Akabaras pasigailėjo paimamų į nelaisvę moterų ir vaikų. 1842 m. Dostas grįžo į Kabulą ir susigrąžino emyro sostą. Jis norėjo susitarti su britais gražiuoju, o tam Akbaras nepritarė. Akbaras norėjo toliau tęsti kovas ir susigrąžinti prarastas žemes Indo slėnyje. 1845 m. jis ruošėsi pradėti maištą prieš Dostą, tačiau mirė nunuodytas (tikėtina, tėvo nurodymu). Dėl savo vaidmens Pirmajame anglų-afganų kare jis afganistaniečių buvo pramintas Gaziu („klaidatikių nugalėtoju“).

Šaltiniai

Conflict in Afghanistan. 2003, p. 28