Bajorkaimis

Bajorkaimis (arba akalyčia, akalica, okolica; lenk. okolica, rus. околица) – Lietuvos smulkiųjų bajorų apgyvendinta gyvenvietė. Tai vienos iš seniausių teritorinių bendruomenių, įteisintos XVI a. viduryje. Jų gyventojai buvo vadinami okolicų šlėktomis (lenk. szlachta okoliczna). Labiausiai buvo paplitę vidurio ir šiaurės vakarų Lietuvoje. Akalicomis vadinti smulkiųjų bajorėlių kaimai, ypač gausūs Liaudoje.

„Bajorkaimis“. Ukrainos dailininko S. Vasylkivskio paveikslas, XX a. pradžia

Istorija

Atsirado iš pasiturinčių lietuvių šeimų kiemų, kurios dar iki valstybės susidarymo ar jos kūrimosi laikotarpiu sugebėdavo išrengti raitelį į karą. Tokios šeimos ilgainiui įgijo bajoro titulą ir teises, pateko į bajorų karių sąrašus, todėl jų gyvenviečių nepalietė XVI a. Valakų reforma. Bajorkaimiai dažniasia plėtojosi kaip kupetiniai kaimai – jų pastatai ir sodybos buvo pastatyti laisvai, derėjo prie aplinkos, dirbamoji žemė paprastai nesuskaidyta į rėžius, ją sudarė daugelis netaisyklingų sklypų. LDK laikotarpiu bajorkaimių savininkai neturėjo ar mažai teturėjo šeimynos ir didžiojo kunigaikščio dovanotų veldamų.

Labiausiai buvo paplitę Lietuvos viduryje ir šiaurės vakaruose. Lietuvos pietryčiuose jų išliko iki sovietinės kolektyvizacijos. Dažno pavadinimas kilęs iš savininko vardo, pavardės ar pravardės. Bajorkaimiais buvę dabartiniai kaimai – Černiauskynė, Dapšiai, Drąseikonys, Gikonys, Kylatrakis, Pavartės, Sokonys (Prienai), Vainiūnai ir kt. Dabartinė prasmė atitinka anglišką terminą „estate village“.