Atverti pagrindinį meniu

Akšapada Gautama (skr. अक्षपाद गौतम = Akṣapāda- Gautama-) – senovės indų filosofas, vienos iš šešių ortodoksinių hinduizmo mokyklų – njajos – pradininkas. Biografija nežinoma. Spėjama kad gyveno ~IVII a. pr. m. e. (kitur – I a.).

Sukūrė njajos filosfiją pagrindžiantį traktatą – „Njajasūtrą“. Šiame 5 dalių veikale Akšapada Gautama nagrinėjo pažinimo būdus (pramāṇa-) ir objektus (prameya-), aptarė 5 silogizmo dalis (avayava-), pateikė kritinį priešingų pažiūrų aiškinimą. Pagrindė senovės Indijos logiką savo mokyme apibendrindamas ginčo (vāda-) ir argumentavimo (tarka-) praktiką.[1]

ŠaltiniaiKeisti

  1. Kazimieras Seibutis. Gautama. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004