Adatas (arab. عادات = ʿādāt) – tautų, išpažįstančių islamą, paprotinė teisė, apimanti santykius, kurių nereguliuoja šariatas (religinė teisė).[1] Didelė dalis adato normų susiklostė dar pirminėje bendruomenėje (kaip antai kraujo kerštas, išpirka už nuotaką (kalymas) ir kt.), likusios – feodalinėje.[1]

Tam tikra apimtimi adato teisė tebetaikoma Brunėjaus, Malaizijos, Indonezijos teismuose.[2][3]

Išnašos redaguoti

  1. 1,0 1,1 Adatas. Religijotyros žodynas. – Vilnius: Mintis, 1991, 11 psl.
  2. Peletz 1992, p. 119
  3. Amineh 2010, pp. 96–97

Šaltiniai redaguoti