Abhinavagupta (skr. अभिनवगुप्त = IAST: Abhinavagupta) – XXI a. šaivistinio hinduizmo teologas, tantrikas, panditas iš Kašmyro. Vienas žymiausių viduramžių Indijos tantros, jogos teoretikų, literatūrologų.

Apie Abhinavaguptos gyvenimą žinoma nedaug, jo asmenybė sumitologinta. Priklausė Kaulos tantrinei mokyklai, buvo paveiktas budistinių mokymų.

Abhinavaguptai priskiriama ~40 įvairaus žanro veikalų. Žinomiausias jo veikalas Tantrāloka („tantros nušvietimas“; jo santrauka Tantrasara „Tantros syvai“), kuriame išdėstė nedualistinio šaivizmo filosofiją, tantrines praktikas. Taip pat parašė komentarą Utpaladevos veikalui Īśvarapratyabhijñā-vimarśini („Viešpaties atpažinimo posmai“), kuris buvo svarbus monistinio šaivizmo pratjabhidžnos mokyklai. Taip pat parašė komentarą BharatosNatjašastrai“ – Abhinavabhāratī, poetikos ir dramaturgijos veikalą Dhvanyālokalocana („Dhvani nušvietimas“), Kalidasos Ghaṭakarpara komentarą – Ghaṭa-karpara-kulaka-vivṛti ir kt.

Abhinavagupta savo estetiką grindė rasos principu, kurią tapatino su jogos meditacija. Jis prilygino Absoliutą grynajai sąmonei (caitanya) ir teigė šią turint 2 aspektus: grynąją šviesą (prakāśa) ir savimonę (vimarśa). Pasak Abhinavaguptos, išsivadavimas (mokša) pasiekiamas, kai per Šivos malonę suvokiama tapatybė su absoliutu.[1]

Šaltiniai redaguoti

  1. Kazimieras Seibutis. Abhinavagupta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001