Abasas I Didysis
| Abasas I Didysis | |
|---|---|
| |
| Abasas I Didysis | |
| Safavidų dinastija | |
| Gimė | 1571 m. sausio 27 d. |
| Mirė | 1629 m. sausio 19 d. (57 metai) Mazanderano provincijoje, Persija |
| Persijos šachas | |
| Valdė | 1588 m. - 1629 m. (~41 metai) |
 Vikiteka |
Abasas I Didysis |
Abasas I Didysis (pers. شاه عباس یکم; g. 1571 m. sausio 27 d. – 1629 m. sausio 19 d. Mazanderano provincijoje, Persija) – Persijos šachas, valdęs 1588–1629 m., priklausęs Sefevidų dinastijai.[1]
Istorija
redaguotiTahmaspo I anūkas. Rėmėsi kurdų, lurų, persų diduomene, pirkliais ir islamą priėmusiais vergais. 1598 m. perkėlė sostinę iš Kazvino į Isfahaną. Jam valdant buvo statomi nauji miestai, tiesiami keliai, kasami kanalai. Šauktinių kariuomenę pakeitė reguliariąja. 1598 m. užėmė Chorasaną, 1601–1602 m. Bahreino salas, 1621 m. Kandaharą. Per 1603–1623 m. karus su Osmanų imperija užgrobė Iraką, Užkaukazę. Stiprino šalies ekonomiką apiplėšdamas pavergtas tautas – armėnus, azerbaidžaniečius, gruzinus, kurdus ir tremdamas juos į valstybės gilumą. Užmezgė politinius ir prekybinius santykius su Rusijos imperija ir daugeliu Vakarų Europos šalių, tarp jų Portugalija, Nyderlandais, Prancūzija, Ispanija ir britų pirkliais. Prekyba ir kelionės klestėjo visoje imperijoje.
Literatūra
- ↑ Abasas I Didysis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001