1952 m. Tiesos taurė

1952 m. Tiesos taurė
Sezonas	Lietuvos futbolas 1952 m.
Laikotarpis	1952 m. gegužės 2 – rugpjūčio 31 d.
Čempionai	Vilniaus „Karininkų namai“
← 1951 m. 1953 m. →

1952 m. Tiesos taurė – 6-asis Tiesos taurės turnyras. Taurę laimėjo Vilniaus karininkų namų komanda.^[1]

Formatas

Komandos į turnyrą pakviestos balandžio 30 d.^[2] jis vyko trimis etapais:

I etape žaidė rajonų komandos – jis vyko nuo gegužės 2 d. iki birželio 25 d. (pratęstas iki liepos 1 d.) rajonuose ir Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių miestuose. Etape galėjo žaisti bet kuri futbolo komanda, išskyrus rajono rinktines;
II etapas vyko srityse ir Kauno, Vilniaus miestuose liepos 5–25 d. Į kitą etapą pateko sričių ir miestų finalininkai;
III etape žaidė 24 komandos – 12 aukščiausiosios lygos komandų ir II etapo 12 stipriausių ekipų. Varžybos vyko nuo rugpjūčio 2 d. iki rugpjūčio 31 d.^[3]

Komandos

Turnyre žaidė 336 komandos,^[4] daugiau nei 4000 futbolininkų, 80 komandų iš kolūkių. „Kolūkiečio“ draugijos prizas už masiškumą įteikta Kupiškio rajonui (delegavo 16 komandų).^[5] Turnyre žaidė įmonių, kolūkių, mokyklų, Baltijos žvejų, tarybinių ūkių (TŪ), mašinų-traktorių stočių (MTS) komandos.

Rezultatai

Rajonų etapas

Varžybos vyko bent 39 rajonuose ir 5 miestuose, jose dalyvavo bent 210 komandų.

AKMENĖS RAJONAS – turnyre žaidė 28 komandos, tarp jų 19 iš kolūkių.

ALYTAUS RAJONAS – iš viso žaidė 3 komandos, nugalėjo Alytaus „Žalgiris“.

BIRŽŲ RAJONAS – turnyre žaidė Biržų „Siūlas“, Užušilių „Jaunosios Gvardijos kolūkis“, Biržų rajono kultūros namai, Biržų 1-oji vidurinė mokykla. Turnyrą laimėjo Parovėjos MTS.

DRUSKININKŲ RAJONAS – čia žaidė 3 komandos, nugalėjo Druskininkų „Žalgiris“.

EIŠIŠKIŲ RAJONAS – rajone varžybos neįvyko.

JURBARKO RAJONAS – trūksta duomenų.

KĖDAINIŲ RAJONAS – pirmose rungtynėse pergalę pasiekė Kėdainių „Kultūros namų“ komanda, vėlesni rezultatai nežinomi.

KYBARTŲ RAJONAS – trūksta duomenų.

KLAIPĖDOS MIESTAS – čia kovojo 15 komandų. Pirmą kartą turnyre žaidė Klaipėdos „Uosto įrengimų gamykla“, Klaipėdos „Gulbės fabrikas“, Klaipėdos „Statybos-montavimo kontora“ ir kai kurie kiti kolektyvai.

1952 Aštuntfinalis	Klaipėdos „Trinyčių fabrikas“	(pergalė)	Klaipėdos „Elektrinė“

1952 Aštuntfinalis	Klaipėdos 12-oji amatų mokykla	(pergalė)	Klaipėdos „Uosto įrengimų gamykla“

KUPIŠKIO RAJONAS – čia žaidė 16 komandų, tarp jų – 11 iš kolūkių, 2 profsąjungų, 2 mokyklų.

LAZDIJŲ RAJONAS – varžybos neįvyko.

LINKUVOS RAJONAS – nugalėjo Žeimelio kolūkio komanda.

MAŽEIKIŲ RAJONAS – žaidė 5 komandos.

MOLĖTŲ RAJONAS – varžybos neįvyko.

NAUJOS VILNIOS RAJONAS – varžybos neįvyko, nors rajone buvo nemažai įmonių su futbolo komandomis.

NEMENČINĖS RAJONAS – varžybos neįvyko.

PABRADĖS RAJONAS – nors komandų buvo, tačiau varžybos neįvyko.

PANEVĖŽIO MIESTAS – kovojo 9 komandos, tarp jų Panevėžio „Cukraus fabrikas“, Panevėžio „Hidromelioracijos technikumas“ ir kt.

1952 Finalas	Panevėžio „Kalnapilis“	3 – 2	Panevėžio „Spartakas“

RADVILIŠKIO RAJONAS

1952 Finalas	Radviliškio 1-oji vidurinė mokykla	5 – 4 (prat.)	Radviliškio „Lokomotyvas“

PLUNGĖS RAJONAS – žaidė 6 komandos.

RASEINIŲ RAJONAS

1952 Finalas	Raseinių „Poligrafas“	6 – 1	Raseinių vidurinė mokykla

ŠAKIŲ RAJONAS – varžybos neįvyko.

ŠIAULIŲ MIESTAS – kovojo 7 komandos, tarp jų dvi dukterinės „Elnio“ komandos: Šiaulių „Elnias-3“ prisijungė pirmajame, o Šiaulių „Elnias-2“ – antrajame etape.

ŠILUTĖS RAJONAS – žaidė 6 komandos, tarp jų ir Rusnės „Telmano žvejų artelė“.

ŠIRVINTŲ RAJONAS – viso žaidė 5 komandos, tarp jų Jauniūnų Paryžiaus komunos kolūkis, Bartkuškio tarybinis ūkis, Musninkų vidurinė mokykla ir kt.

1952 ???	Bartkuškio tarybinis ūkis	1 – 1 (prat.)	Musninkų vidurinė mokykla

ŠVENČIONIŲ RAJONAS – varžybos neįvyko.

TAURAGĖS RAJONAS – žaidė 6 komandos.

TELŠIŲ RAJONAS – žaidė kelios komandos.

TRAKŲ RAJONAS – varžybos neįvyko.

UTENOS RAJONAS – varžėsi 4 komandos.

1952 Pusfinalis	Utenos VMR	6 – 0	Utenos „Žalgiris“

1952 Finalas	Utenos vidurinė mokykla	4 – 1	Vyžuonų „Saulės spindulys“

VABALNINKO RAJONAS – varžėsi 6 komandos, tarp jų 3 – kolūkių.

1952 Finalas	Vabalninko „Kultūros namai“	(pergalė)	Vabalninko žemės ūkio mokykla

VARĖNOS RAJONAS – žaidė 4 komandos.

1952 Finalas	Varėnos „Žalgiris“	(pergalė)	Rodukos „Tarybinės Dzūkijos kolūkis“

VEISIEJŲ RAJONAS – varžybos neįvyko.

VILKAVIŠKIO RAJONAS – žaidė 7 komandos, tarp jų dvi Pilviškių „Komjaunimo“ kolūkio komandos.

1952 Finalas	Vilkaviškio „Žalgiris“	7 – 0	Pilviškių „Komjaunimo kolūkis“

VILNIAUS RAJONAS – varžybos neįvyko.

Sričių etapas

KAUNO MIESTAS

Užsiregistravo 28 komandos.

1952 Finalas	Kauno „Dinamo“	5 – 1	Kauno „Laimė“

KAUNO SRITIS – iš viso I ir II etapuose Kauno srityje žaidė 22 komandos, jos varžėsi ne visuose, bet tik 5 srities rajonuose.^[6] Kėdainių komanda sužaidė 2 rungtynes.^[7]

1952 Aštuntfinalis?	Kėdainių „Žalgiris“	2 – 1	Jonavos „Žalgiris“

1952 Ketvirtfinalis?	Raseinių „Spauda“	4 – 1	Kėdainių „Žalgiris“

1952 Ketvirtfinalis	Marijampolės KTŪ „Žalgiris“	2 – 1 (prat.)	Jurbarko „Žalgiris“

1952 Pusfinalis	Marijampolės KTŪ „Žalgiris“	1 – 0	Jonavos „Žalgiris“

1952 Finalas	Alytaus „Kultūros namai“	3 – 2	Marijampolės KTŪ „Žalgiris“

KLAIPĖDOS SRITIS – trūksta duomenų.

ŠIAULIŲ SRITIS – iš viso I ir II etapuose Šiaulių srityje žaidė 126 komandos, tarp jų 49 iš kolūkių. Nugalėjo Naujosios Akmenės „Žalgiris“.

VILNIAUS MIESTAS: turnyre žaidė rekordinis skaičius – 29 komandos, tarp jų po dvi komandas iš Vilniaus „Elfos“, Vilniaus „Eidukevičiaus kombinato“, Vilniaus „Raudonosios žvaigždės“ kombinato, Vilniaus „Komunaro“ žemės ūkio mašinų fabriko, Vilniaus „Spartos“ trikotažo fabriko, Vilniaus baldų fabriko, Vilniaus Dzeržinskio tabako fabriko, Vilniaus Bakelito artelės, Vilniaus GSK (silpniau pasirodė nei 1951 m.) ir eilė kitų kolektyvų. Pirmąkart turnyre žaidė autotransporto darbuotojai, įregistravę 2 komandas – Vilniaus taksi šoferiai ir Vilniaus autobusų parkas. Keturios komandos buvo iš „Dinamo“ draugijos, „Žalgirio“ draugija turėjo 14 komandų, „Spartako“ – 2 (ir kaip mat iškrito).

1952 Pusfinalis	Vilniaus „Eidukevičiaus kombinatas“	(pergalė)	Vilniaus „Įgula“

1952 Pusfinalis	Vilniaus „Dinamo“ XI rajoninė taryba	(pergalė)	Vilniaus „Elfa“

1952-07-12 Finalas	Vilniaus „Eidukevičiaus kombinatas“	1 – 1 (prat.)	Vilniaus „Dinamo“ XI rajoninė taryba	Jaunimo stadionas, Vilnius
				Jaunimo stadionas, Vilnius

1952-07-13 Finalo pakartotinės	Vilniaus „Eidukevičiaus kombinatas“	(pergalė)	Vilniaus „Dinamo“ XI rajoninė taryba	Jaunimo stadionas, Vilnius
				Jaunimo stadionas, Vilnius

VILNIAUS SRITIS

1952 ? etapas	Anykščių komanda	+ : –	Utenos VMR

1952 Finalas	Bartkuškio tarybinis ūkis	2 – 1	Pabradės „Žalgiris“

Kadangi Širvintų komandoje žaidė trys Vilniaus „Eidukevičiaus kombinato“ žaidėjai, nugalėtojais paskelbta Pabradės komanda.^[8]

Respublikinis etapas

Plungės komandos žaidė papildomas rungtynes, kuriose Plungės „Spartakas“ įveikė Plungės „Linų audinių“ ekipą. Toliau turnyre liko dalyvauti 24 komandos – 16 pradėjo kovas nuo šešioliktfinalio, 8 – nuo aštuntfinalio.

Šešioliktfinalis

1952	Vilniaus „Eidukevičiaus fabrikas“	2 – 1	Kauno KPI

1952	Šiaulių „Dinamo“	2 – 1 (prat.)	Kauno „Lituanika“

1952	Kauno „Laimė“	6 – 2	Panevėžio „Žalgiris“

1952	Kauno „Dinamo“	0 – 0 ir 3 – 1	Šiaulių „Gubernija“

1952	Plungės „Spartakas“	8 – 1	Kauno „Lima“

1952	Bartkuškio tarybinis ūkis	1 – 8	Vilniaus „Dinamo“

1952	Alytaus „Žalgiris“	2 – 3	Šiaulių „Elnias“

1952	Vilniaus „Dinamo“ XI taryba	+ : –	Kybartų GSK

Aštuntfinalis

1952	Naujosios Akmenės „Žalgiris“	1 – 7	Klaipėdos „Trinyčiai“

1952	Pabradės „Žalgiris“	1 – 2	Vilniaus „Karininkų namai“

1952	Vilniaus „Eidukevičiaus fabrikas“	2 – 1	Šiaulių „Dinamo“

1952	Kauno „Laimė“	1 – 0	Kauno „Dinamo“

1952	Plungės „Spartakas“	0 – 2	Vilniaus „Dinamo“

1952	Šiaulių „Elnias“	3 – 1	Vilniaus „Dinamo“ XI taryba

1952	Marijampolės KTŪ „Žalgiris“	0 – 1	„Kauno Audiniai“

1952	Pagėgių „Žalgiris“	2 – 11	Kauno „Inkaras“

Ketvirtfinalis

1952	Klaipėdos „Trinyčiai“	2 – 3	Vilniaus „Karininkų namai“

1952	Vilniaus „Eidukevičiaus fabrikas“	7 – 2	Kauno „Laimė“

1952	Vilniaus „Dinamo“	2 – 1 (prat.)	Šiaulių „Elnias“

1952	„Kauno Audiniai“	4 – 3	Kauno „Inkaras“

Pusfinalis

1952	Vilniaus „Karininkų namai“	3 – 0	Vilniaus „Eidukevičiaus fabrikas“

1952	Vilniaus „Dinamo“	2 – 1	„Kauno Audiniai“

Finalas

Vilniaus Dinamo stadionas

Vilniaus KN

Vilniaus „Dinamo“

Finalo vieta ir komandos

1952 m. rugpjūčio 31 d. 17:00	Vilniaus „Karininkų namai“	1 – 0	Vilniaus „Dinamo“	Vilniaus Dinamo stadionas Žiūrovų: 7000 Teisėjas: Juozas Litvinas (Vilnius) padėjėjai: I. Freidinas ir M. Barysas (abu – Vilnius)
	Jonas Dirvonskis 86'	Ataskaitos:^[9]^[10]^[11]^[12]

Vilniaus „Karininkų namai”

Vilniaus „Dinamo”



1	GK	Vytautas Striuoga
2	DF	Jonas Šlyžius
3	DF	Ronaldas Jankauskas (c)
4	DF	Vytautas Strumskis
5	MF	E. Doreika
6	MF	J. Bubėnas (Bubinas)
7	FW	Vytautas Vyšniauskas
8	FW	Pranas Subačius
9	FW	Viktoras Visockas
10	FW	Piotras Vasiljevas
11	FW	Jonas Dirvonskis
Atsarginiai:
		Romualdas Juška
		Vytautas Antanynas
		Edgaras Kulainis
		Petras Butvilas
Treneris:
Jonas Šlyžius



1	GK	Vytautas Bauža
2	DF	Algirdas Kulikauskas
3	DF	Leonas Ulozevičius
4	DF	V. Sidnievas (Sidnevas)
5	MF	Vytautas Skripkauskas
6	MF	Michailas Šusteris
7	FW	V. Jurčevas
8	FW	Laisvūnas Palčiauskas
9	FW	Stasys Madeikis
10	FW	Romualdas Zelionka (c)
11	FW	V. Metiolkinas
Treneris:
N. Petrovas

TSRS taurė

Lietuvos taurės laimėtojas „Saliutas“ žaidė „Karininkų namų“ vardu. Jis įveikė Kišiniovo „Burevestnik“ (0-0 ir 1-0) ir Frunzės „Dinamo“ (be kovos) komandas, o aštuntfinalyje 1-4 pralaimėjo Maskvos „Dinamo“ komandai.^[13]

1952-09-09 1/32 finalo	Vilniaus „Karininkų namai“	0 – 0 (prat.)	Kišiniovo „Burevestnik“ (Moldavija)	Dinamo stadionas (Vilnius) Žiūrovų: 3000 Teisėjas: Antanas Saunoris (Vilnius)
		Kwadra.ru

1952-09-10 1/32 finalo	Vilniaus „Karininkų namai“	1 – 0	Kišiniovo „Burevestnik“ (Moldavija)	Dinamo stadionas (Vilnius) Žiūrovų: 3000 Teisėjas: Antanas Saunoris (Vilnius)
	Jonas Dirvonskis II kėlinys'	Kwadra.ru

1952-09-28 Šešioliktfinalis	Frunzės „Dinamo“ (Kirgizija)	– : +	Vilniaus „Karininkų namai“	Frunzė
		Kwadra.ru		Frunzė

Kirgizai neatvyko į namų rungtynes, todėl iš turnyro iškrito.

1952-10-15 Aštuntfinalis	Maskvos „Dinamo“ (Rusija)	4 – 1	Vilniaus „Karininkų namai“	Mažasis Dinamo stadionas (Maskva) Žiūrovų: 2000 Teisėjas: Nikolajus Vasiljevas (Ryga)
	Vladimiras Iljinas 42' Aleksandras Teniaginas 68' 76' Vitalijus Zubas 88'	Kwadra.ru	8' Vytautas Vyšniauskas

Šaltiniai

↑ Lithuanian Final Tables 1922-2013 (Almis.sritis.lt)
↑ Laikraštis „Tiesa“. // 1952-04-30
↑ Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 2 (1941–1952 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 1999. // psl. 50
↑ Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922-1997 m.: istorinė apybraiža“ // Vilnius, „Diemedis“, 1997. // psl. 73.
↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // psl. 102.
↑ Gediminas Kalinauskas. „Futbolas Sūduvos krašte 1921–2011“. – Marijampolė, leidykla „Piko valanda“, 2011. ISBN 978-609-422-038-8. // psl. 87
↑ Juozas Baniota ir Gediminas Kalinauskas. „Aukso ir gintaro amžiaus aidai“ (istorinė apybraiža). – Kėdainiai, „Spaudvita“, 2009. ISBN 978-9955-637-56-1. // psl. 23
↑ Gediminas Kalinauskas. „Ąžuolo šaknys“ (istorinė apybraiža). – Utena, leidykla „Indra“, 2007. ISBN 978-9955-676-55-3. // psl. 39
↑ Laikraštis „Tiesa“. // 1952-09-02
↑ Gediminas Kalinauskas. Lietuvos futbolo raida (1905–2018). – 2020 m. // psl. 339.
↑ Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922-1997 m.: istorinė apybraiža“ // Vilnius, „Diemedis“, 1997. // psl. 266.
↑ Lithuanian Cup Finals (Almis.sritis.lt)
↑ Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922-1997 m.: istorinė apybraiža“ // Vilnius, „Diemedis“, 1997. // psl. 73.

Nuorodos

Laikraštis „Tiesa“. // 1952 m.
Gediminas Kalinauskas. Lietuvos futbolo raida (1905–2018). – 2020 m. // psl. 337–339.
LFF tauré 1952 (Foot.dk)

[1] Lithuanian Final Tables 1922-2013 (Almis.sritis.lt)

[2] Laikraštis „Tiesa“. // 1952-04-30

[3] Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 2 (1941–1952 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 1999. // psl. 50

[4] Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922-1997 m.: istorinė apybraiža“ // Vilnius, „Diemedis“, 1997. // psl. 73.

[5] Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // psl. 102.

[6] Gediminas Kalinauskas. „Futbolas Sūduvos krašte 1921–2011“. – Marijampolė, leidykla „Piko valanda“, 2011. ISBN 978-609-422-038-8. // psl. 87

[7] Juozas Baniota ir Gediminas Kalinauskas. „Aukso ir gintaro amžiaus aidai“ (istorinė apybraiža). – Kėdainiai, „Spaudvita“, 2009. ISBN 978-9955-637-56-1. // psl. 23

[8] Gediminas Kalinauskas. „Ąžuolo šaknys“ (istorinė apybraiža). – Utena, leidykla „Indra“, 2007. ISBN 978-9955-676-55-3. // psl. 39

[9] Laikraštis „Tiesa“. // 1952-09-02

[10] Gediminas Kalinauskas. Lietuvos futbolo raida (1905–2018). – 2020 m. // psl. 339.

[11] Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922-1997 m.: istorinė apybraiža“ // Vilnius, „Diemedis“, 1997. // psl. 266.

[12] Lithuanian Cup Finals (Almis.sritis.lt)

[13] Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922-1997 m.: istorinė apybraiža“ // Vilnius, „Diemedis“, 1997. // psl. 73.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]