Šilutės–Kulėšų geležinkelis
| Šilutės–Kulėšų geležinkelis | |
 Šilutės centro geležinkelio stotis | |
| Vieta | |
|---|---|
| Šalys |  Lietuva |
| Stočių skaičius | 12 |
| Miestai | Šilutė |
| Pagrindinė informacija | |
| Savininkai | AB „Įsruties siaurasis geležinkelis“ (1913–1924) AB „Rytprūsių siaurasis geležinkelis“ (1924–1945) |
| Operatorius | „Ostdeutsche Eisenbahn-Gesellschaft“ (ODEG) |
| Atidarymas | 1913 m. |
| Uždarymas | apie 1944 m. |
| Techninė informacija | |
| Ilgis | 16,23 km |
| Vėžė | 1435 mm vėžė |
Šilutės–Kulėšų geležinkelis – 1435 mm vėžės pločio geležinkelio atkarpa, ėjusi Šilutės miesto apylinkėse Klaipėdos krašte nuo 1913 m. iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Ši geležinkelio atkarpa priklausė ją eksploatavusioms siaurųjų geležinkelių bendrovėms, todėl klaidingai buvo vadinama siauruoju geležinkeliu. Galinė stotis rytuose buvo Kulėšų geležinkelio stotis (Vokietijos ir Rusijos imperijų pasienyje), vakaruose – trys Šilutės miesto stotys: Šilutės geležinkelio stotis (prie Klaipėdos–Tilžės geležinkelio), Šilutės centro geležinkelio stotis ir Šilutės uosto geležinkelio stotis. Ruožo ilgis siekė 16,2 km:[1] 14,20 km nuo centro stoties iki Kulėšų ir 2,03 km nuo centro stoties iki uosto.[2]
Istorija
redaguotiGeležinkelio statyba buvo baigta 1913 m. gruodžio 1 d., jis turėjo standartinio (1435 mm) pločio vėžę. Ruožas atidarytas 1913 m. gruodžio 14 d.[1] Investavę akcininkai norėjo pagerinti vietinį susisiekimą ir pritraukti krovinių iš Didžiosios Lietuvos gilumos. Papildomų krovinių atsirado prie geležinkelio prijungus Šilutės uostą. Keleivių buvo nedaug ir jų skaičius nuolat mažėjo. Pirmojo pasaulinio karo metu buvo iniciatyvų pratęsti geležinkelį iki visai šalia Kulėšų esančio miesto Aleksandrovsko (dabar Žemaičių Naumiestis).
Visą gyvavimo laikotarpį geležinkelį aptarnavo du garvežiai B-n2t, pagaminti 1913 m. „Orenstein & Koppel“ įmonėje.[1] Be to, eksploatacijoje buvo du keleiviniai ir devyni krovininiai vagonai. Žibuose (dabar Lietuvninkų g. Šilutėje) buvo šio geležinkelio stotis (Šilutės centro geležinkelio stotis). Traukiniai taip pat sustodavo pagrindinėje Šilutės geležinkelio stotyje (Klaipėdos–Tilžės geležinkelis). Antradieniais, kai Šilutėje vykdavo savaitinis turgus, traukiniai važiuodavo nuo ankstyvo ryto.[1]
1913 m. geležinkelis pervežė 35 tūkst. keleivių ir 13 tūkst. t krovinių, o 1939 m. – 22,7 tūkst. keleivių ir 14 tūkst. t krovinių. Apie 1930 m. Šilutės–Kulėšų geležinkelis turėjo bagažo autobusą, kuriuo gabendavo keleivius ir nedidelius krovinius iš Žemaičių Naumiesčio į Šilutę. 1938 m. geležinkelį aptarnavo 9 darbuotojai, buvo naudojami 2 garvežiai, 2 keleiviniai ir 9 prekiniai vagonai, per metus pervežta 10,6 tūkst. keleivių ir 13,8 tūkst. tonų krovinių.[1]
Iškart po Antrojo pasaulinio karo užėjus sovietams geležinkelis uždarytas, bėgiai išardyti, garvežiai atiduoti į metalo laužą, daugybė buvusių stotelių sunaikinta.[3]
Sovietmečiu geležinkelio trasa iš Šilutės stoties buvo nutiestas privažiuojamasis kelias, atstatant tiltą per Šyšą, iki pramonės įmonių ir sandėlių. Šiuo metu atšaka dalinai išardyta ir nenaudojama.
Atkarpos
redaguoti- 14,20 km ilgio: Šilutės centro geležinkelio stotis – Kulėšų geležinkelio stotis;
- 2,03 km ilgio: Šilutės uostas – Šilutės centro geležinkelio stotis.
Tvarkaraščiai
redaguoti1939 m. vasarą traukiniai važiuodavo tokiu grafiku (visi traukiniai 2-3 klasės, A1 ir A2 tik antradieniais, W10 darbo dienomis, B3 darbo dienomis be antradienių):[1]
| Stotis arba stotelė | Šilutė–Kulėšai | Kulėšai–Šilutė | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Km | Vokiškai | Lietuviškai | A2 | 4 | S6 | W8 | W10 | 10 | A1 | B3 | S5 | W7 | W9 | S11 |
| 0,0 | Heydekrug Ort | Šilutės centro geležinkelio stotis | 5:35 | 9:00 | 12:35 | 18:15 | 5:30 | 8:38 | 9:00 | 17:18 | ||||
| 2,4 | Heydekrug Reichsbhf | Šilutės geležinkelio stotis | 5:40→5:42 | 7:20 | 9:06→9:32 | 12:41→12:50 | 18:20→18:45 | 5:20→5:24 | 6:50 | 8:28→8:32 | 8:46→8:55 | 17:04→17:12 | 18:32 | |
| 3,6 | Werden | Verdainė | 5:45 | 7:23 | 9:34 | 12:52 | 18:45 | 5:17 | 6:45 | 8:26 | 8:44 | 17:01 | 18:30 | |
| 4,4 | Matzicken HP | Macikai | 5:47 | 7:25 | 9:37 | 12:54 | 18:49 | 5:14 | 6:42 | 8:23 | 8:41 | 16:58 | 18:27 | |
| 6,0 | Hermannlöhlen | Armalėnai | 5:52 | 7:30 | 9:41 | 12:57 | 18:53 | 5:10 | 6:38 | 8:20 | 8:38 | 16:54 | 18:24 | |
| 8,1 | Maszen HP | Mažiai | 5:56 | 7:34 | 9:45 | 13:01 | 18:56 | 5:06 | 6:35 | 8:16 | 8:34 | 16:49 | 18:20 | |
| 8,6 | Jonaten | Jonaičiai | 5:58 | 7:36 | 9:47 | 13:02 | 18:58 | 5:04 | 6:33 | 8:14 | 8:32 | 16:46 | 18:18 | |
| 10,3 | Laudszen HP | Laučiai | 6:02 | 7:40 | 9:50 | 13:06 | 19:02 | 4:59 | 6:29 | 8:10 | 8:28 | 16:41 | 18:14 | |
| 11,3 | Laudszen | Laučių geležinkelio stotis | 6:04 | 7:42 | 9:52 | 13:08 | 19:04 | 4:57 | 6:26 | 8:07 | 8:26 | 16:38 | 18:11 | |
| 12,0 | Metterqueten HP | Metirkviečiai | 6:07 | 7:45 | 9:56 | 13:10 | 19:06 | 4:55 | 6:24 | 8:05 | 8:24 | 16:35 | 18:09 | |
| 14,2 | Kolleschen | Kulėšų geležinkelio stotis | 6:12 | 7:50 | 10:00 | 13:15 | 19:12 | 4:50 | 6:20 | 8:00 | 8:20 | 16:30 | 18:05 | |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 Siegfried Bufe. Eisenbahnen in West- und Ostpreußen. – Egglham, Bufe-Fachbuch-Verlag, 1986. ISBN 3-922138-24-1 // psl. 152
- ↑ Königliche Eisenbahndirektion zu Königsberg i. Preußen, Zeittafel: Errichtungen – Bezeichnungen – Auflösungen. Bahnstatistik.de (tikrinta 2025-03-30).
- ↑ Klaipėdos krašto geležinkeliai. Mažosios Lietuvos enciklopedija (tikrinta 2025-03-28).
Nuorodos
redaguoti- Jörg Petzold: Kleinbahnjubiläen 2013. In: Die Museums-Eisenbahn 1/2013, S. 30
- Roza Šikšnienė. Siaurasis Šilutės geležinkelis minėtų šimtmetį. „Šilainės sodas“, 2011 m. Nuoroda tikrinta 2023-10-27.