Šabaka
Sabakonas
Kušo karalius
Egipto faraonas
Šabakos skulptūrinė galva Luvre
Dvidešimt penktoji Egipto dinastija
Tautybė Kušitas
Kušo karalius
Egipto faraonas
Valdė apie 712–698 m. pr. m. e. ar
~719−703 m. pr. m. e.
Pirmtakas Pijė
Įpėdinis Šebitku
Vikiteka Šabaka

Šabaka (Neferkarė Šabaka, Sabakonas, valdė apie 712–698 m. pr. m. e. ar 719−703 m. pr. m. e.) – senovės Nubijos ir Egipto valdovas, dvidešimt penktosios (kušitų) dinastijos atstovas.

Šabaka buvo ankstesnio karaliaus Pijė brolis. Antraisiais savo valdymo metais Šabaka surengė karo žygį iš Kušo į Egiptą ir užėmė Nilo deltos vakarinę dalį (ko nepavyko Pijė), taip suvienydamas Egiptą, valdomą Kušo karaliaus. Įvykiui pažymėti Šabaka liepė sukurti atminimo skarabėjų, kuriame rašoma: Jis sunaikino tuos, kurie sukilo prieš jį ir Pietuose, ir Šiaurėje, ir visuose kituose kraštuose. Smėlynų gyventojai slepiasi nuo jo ir krenta prieš jį iš baimės. 712 m. pr m. e. ar vėliau Šabaka bendradarbiavo išduodant Asirijai Jamanį, pabėgusį Ašdodo miesto Palestinoje karalių. Vėliau, iš Sargono II tekstų matyti, kad 706 m. pr. m. e. ar anksčiau Jamanis buvo grąžintas į Asiriją Šebitku, kuris gal valdė su Šabaka kaip koregentas. Ninevėje rastas molinis įspaudas su Šabakos vardo įrašu, kas gali rodyti taikingą Šabakos politiką su asirais. 701 m. pr. m. e. vykęs kušitų-egiptiečių žygis į Palestiną prieš Asiriją tikriausiai vyko jau ne jo, o Šebitku laikais. Bet kokiu atveju, kušitai šiame žygyje pralaimėjo.

Šabaka Memfyje palaidojo Apio jautį ir nurodė išrašyti bazaltinę uolą Pta kosmogonijos tekstais (dabar Britų muziejuje). Jo vardas rastas užrašytas Denderoje, Esnoje ir, ypač, Tėbuose. Jo sesuo Amenirdis I buvo „Dieviškąja Amono žmona“ ir sūnus Haremakhetas − aukščiausiuoju Amono žyniu Tėbuose. Šabakos kapas buvo įrengtas piramidėje El Kuru kapinyne Nubijoje.

Šaltiniai redaguoti