Atverti pagrindinį meniu
Pasėliai Ču slėnyje

Ču slėnis (kaz. Шу аңғары, kirg. Чүй өрөөнү) – tarpukalnių slėnis Vidurinėje Azijoje, Kirgizijos (Ču sritis) ir Kazachstano (Žambylo sritis) teritorijose, apima Ču upės vidurupį. Ilgis iš rytų (nuo Boomo tarpeklio) į vakarus (iki Mojinkumo smėlynų) – 250 km. Plotis nuo 10-15 km rytuose iki 100 km vakaruose. Aukštis virš jūros lygio – 500–1300 m. Slėnį apriboja Kirgizijos Alatau ir Ču-Ilio kalnai.

Būdingos pusdykumės, aplink Ču upę ir jos intakus driekiasi drėkinamų pasėlių plotai (javai, daržovės, cukriniai runkeliai, vaismedžiai)[1]. Įrengta irigacinių kanalų, tvenkinių sistema. Ču slėnis yra viena tankiausiai gyvenamų Kirgizijos teritorijų, čia įsikūrusi šalies sostinė Biškekas, taip pat Tokmako, Kanto, Kara Baltos miestai, senovėje čia stovėję svarbūs Sujabo, Balasaguno miestai.

Ču slėnis žymus dėl čia natūraliai vešinčių kanapių plotų. Vietiniai gyventojai jas renka ir gamina narkotiką anašą. Valdžia bandė šias kanapes deginti, purkšti herbicidais, tačiau jų sunaikinti nepavyko.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. Москва: Советская энциклопедия, 1983, 488 psl.