Viktoras Ašmenskas

Viktoras Ašmenskas
Gimė	1912 m. vasario 19 d. Viliūšiai, Jankų valsčius
Mirė	2016 m. vasario 25 d. (104 metai)
Tėvas	Antanas Ašmenskas
Motina	Ona Bielskytė-Ašmenskienė
Sutuoktinis (-ė)	Eleonora Žūsinaitė
Vaikai	Nijolė, Aušra

Veikla	inžinierius, aviatorius, rezistentas

Alma mater	1942 m. Vytauto Didžiojo universitetas

Žymūs apdovanojimai
2003 m. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius

Viktoras Ašmenskas (1912 m. vasario 19 d. Viliūšiuose, Jankų valsčius, Šakių apskritis – 2016 m. vasario 25 d.) – Lietuvos inžinierius, aviatorius, pasipriešinimo nacių ir sovietiniams okupaciniams režimams veikėjas, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narys.

Biografija redaguoti

1924 m. baigęs Jankų pradžios mokyklą įstojo į Šakių „Žiburio“ gimnaziją. 1925–1927 m. mokėsi Kauno jėzuitų gimnazijoje, 1929–1934 m. Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje. 1932–1939 m. bendradarbiavo spaudoje („Karys“, „Trimitas“, „Lietuvos sparnai“).

1934 m. baigė Nidos sklandymo mokyklą, vėliau įgijo tarptautines lakūno teises. 1936–1937 m. studijavo VDU Technikos fakultete. 1936 m. rugpjūčio 16 d. su Vladu Butkevičiumi Palangoje atliko antrą Lietuvoje sportinį šuolį parašiutu. 1939 m. rugpjūčio 17 d. per pirmąsias Baltijos šalių aviacijos sporto pirmenybes dviviečiu lėktuvu skrido 750 km maršrutu Talinas-Ryga-Joniškis-Palanga-Kaunas ir užėmė prizinę vietą. 1937–1944 m. Trakų apskrities Žemės ūkio statybos skyriaus vedėjas.^[1]

Nuo 1941 m. dalyvavo LAF veikloje; 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis. 1941–1944 m. LF karinės organizacijos „Kęstutis“ Trakų apskrities organizacinio skyriaus narys, viršininkas. 1942 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą. 1944–1946 m. dirbo Miškų pramonės liaudies komisariato Kapitalinės statybos skyriaus vyr. inžinieriumi.

Po karo su kpt. Jonu Noreika (slapyvardis „Generolas Vėtra“) organizavo nelegalios antisovietinės Lietuvių tautinės tarybos Kauno apygardos štabą. 1945 m. ši taryba pavedė pagrobti lėktuvą ir nugabenti į Švediją Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dokumentus. Buvo išduotas ir 1946 m. kovo 19 d. Vilniuje suimtas. Po kankinimų kariuomenės tribunolo nuosprendžiu kalintas Lukiškėse, Klaipėdoje, nuo 1948 m. Mordovijos griežto režimo lageriuose. 1955 m. ištremtas į Krasnojarsko kraštą.

1957 m. grįžo į Vilnių. 1963–1975 m. dirbo Gelžbetonio konstrukcijų gamykloje, 1964–1966 m. vyr. inžinierius, nuo 1966 m. jo pavaduotojas. 1977–1987 m. dirbo Prienų sportinės aviacijos gamykloje.

1969–1972 m. Aviacijos sporto federacijos (ASF) Aukštojo pilotažo komiteto, 1972–1976 m. Parašiutų sporto komiteto pirmininkas, 1976–1990 m. ASF atsakingasis sekretorius. 1990–1992 m. Lietuvos aeroklubo generalinis sekretorius.^[2] 1994–2000 m. 1941 m. birželio 22-28 d. sukilėlių sąjungos tarybos pirmininkas.

Atminimas redaguoti

Jankuose auga Vilniaus ąžuolas, kuriam vardą 1923 m., minint atkurtos Lietuvos 5-ąsias metines, suteikė Jankų mokyklos I laidos mokinys Viktoras Ašmenskas.^[a]

Bibliografija redaguoti

Generolas Vėtra: atsiminimų knyga. – Kaunas: Aušra, 1997. – 486 p. – ISBN 9986-757-08-8
KGB spąstuose: buvusio politinio kalinio prisiminimai. – Vilnius: Žygimantų spaustuvė, 2006. – 231 p. – ISBN 9955-509-26-0
Didžiosios tautos aukos (pataisytas leid.). – Vilnius: V. Ašmenskas, 2007. – 328 p.: portr. – ISBN 978-9955-800-12-5
Lietuvos aero klubas 1927–1940 metais. – Vilnius: LR krašto apsaugos ministerija, 2007. – 354 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-738-85-5
Aviacijos sportas Lietuvoje 1940–1989 metais (sud. Viktoras Ašmenskas, Antanas Karpavičius, Elena Algimanta Kryžanauskaitė). – Vilnius: Lietuvos aeroklubas, 2009. – 581 p.: iliustr. – ISBN 978–609-95080-0-9
Didžiosios tautos aukos. – 3-iasis patais. leid. – Vilnius: „Diemedžio“ leidykla, 2009. – 303 p.: portr. – ISBN 978-9986-23-155-4
Mano, šimtamečio, gyvenimo prošvaistės, 1912–2012. – Vilnius: „Diemedžio“ leidykla, 2012. – 176 p. – ISBN 978-9986-23-168-4

Įvertinimas redaguoti

1992 m. Lietuvos aeroklubo garbės narys
1994 m. Tarptautinės aeronautikos federacijos medalis „Už nuopelnus aviacijos sportui“
1993 m. Dariaus ir Girėno medalis ^[3]
1996 m. DLK Gedimino ordino I laipsnio medalis ^[4]
1999 m. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis
2002 m. Garbės ženklas „Plieno Sparnai“
2002 m. KKSD aukso medalis „Už nuopelnus Lietuvos sportui“
2002 m. Lietuvos aeroklubo medalis „Už nuopelnus Lietuvos sportui“
2003 m. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius ^[5]
2007 m. Atsargos karininkų sąjungos medalis
2011 m. medalis „Už nuopelnus Vilniaus sportui“