Lietuvos aeroklubas

Lietuvos aeroklubas, LAK – Lietuvos visuomeninė civilinės ir sportinės aviacijos organizacija, viena seniausių nevyriausybinių organizacijų šalyje. Plėtoja ir propaguoja aviacijos sportą, rengia pilotus ir sportininkus, organizuoja ir dalyvauja įvairiose varžybose, čempionatuose, pasaulio aviacijos sporto žaidynėse.

Logo

Istorija

Lietuvos aeroklubas 1927 m. balandžio 28 d. įkurtas Kaune. 1930 m. parengė pirmuosius 4 civilinius lakūnus. 1931 m. jis tapo Tarptautinės aeronautikos federacijos (pranc. Fédération aéronautique internationale FAI) tikruoju nariu. 1933 m. įkurta Nidos sklandymo mokykla, kuri per savo veiklos laikotarpį iki 1939 m. parengė 79 C, 147 B ir 282 A kategorijos sklandytojus. 1932 m. pradėjo kultivuoti iš dalies, nuo 1934 m. – visą to meto akrobatinį skraidymą. 1935 m. klubo rūpesčiu prie Susisiekimo ministerijos įsteigtas civilinės aviacijos valdžios organas – Oro susisiekimo inspekcija. 1937 m. aeroklubas Kaune surengė aviacijos sporto šventę, 1938 m. – aviamodeliavimo, sklandymo ir motorinio skraidymo varžybas Lietuvos tautinėje olimpiadoje, 1939 m. – pirmąsias Baltijos šalių aviacijos sporto varžybas. 1939 m. aeroklubo įskaitoje buvo 51 lakūnas. 1940 m. turėjo skyrius Biržuose, Panevėžyje, Ukmergėje, Zarasuose, kuriuose buvo 10 lėktuvų, 21 sklandytuvas. Iki 1940 m. buvo parengtas gausus būrys aviamodeliuotojų, lakūnų, parašiutininkų, sukurta bazė tolesnei aviacijos sporto plėtrai. 1939 m. įsgijus medicinos pagalbos teikimui pritaikytą lėktuvą (Farman F.393), pradėtas bendradarbiavimas su Lietuvos Raudonuoju kryžiumi. 1935–1940 m. aeroklubas leido žurnalą „Lietuvos sparnai“.

SSRS okupavus Lietuvą 1940 m. Lietuvos aeroklubas paleistas, o Antrasis pasaulinis karas nutraukė kryptingą LAK veiklą. Pokario metais aviacijos sportas Lietuvoje buvo perduotas OSOAVIACHIM, vėliau SDAALR žinion. Tačiau šios, iš esmės karinės, organizacijos tikslai, valdymo stilius ir metodai neatitiko FAI deklaruojamų aviacijos sporto principų. 1958 m. balandžio mėn. susirinkę aviacijos sportininkai nutarė įkurti visuomeninį Lietuvos aeroklubą. Jo pirmininku išrinktas Bronius Oškinis. Tais pačiais metais Lietuvos aeroklubo pagrindu įkurta Lietuvos TSR Aviacijos sporto federacija (LASF) – visuomeninė organizacija, vienijanti skirtingų aviacijos sporto šakų klubus. Pirmininku išrinktas Anatolijus Speičys, sekretoriumi Zenonas Brazauskas. LASF vienijo sklandymo, parašiutų, aviamodelių ir lėktuvinio sporto šakas, kurioms vadovavo Aviacijos sporto šakų sekcijos, vėliau pertvarkytos į komitetus, o 1985 m. – į aviacijos sporto federacijas. 1968 m. LTSR Aviacijos sporto federacija pradėjo leisti žurnalą „Sparnai“.

LASF iniciatyva 1988 m. gruodžio 12 d. Kaune įvyko respublikos aviacijos sporto klubų tarybų atstovų suvažiavimas, kuriame nutarta siekti klubų savarankiškumo. 1988 m. gruodžio 17 d. įvyko SDAALR ir LASF iniciatyvinės grupės posėdis. 1989 m. sausio 21 d. Kaune susirinkę civilinės aviacijos ir aviacijos sporto federacijos atstovai apsvarstė klausimus, kaip išsaugoti Lietuvos aviacijos kultūrines, istorines vertybes. 1989 m. vasario 26 d. Vilniuje Lietuvos aviacijos sporto federacijos konferencija pritarė Lietuvos aeroklubo veiklos atnaujinimui ir Lietuvos aviacijos sporto federacijos funkcijų perdavimui Lietuvos aeroklubui. 1989 m. kovo 18 d. Lietuvos aviatorių suvažiavimas įkūrė Lietuvos aviatorių sąjungą ir patvirtino LASF konferencijos nutarimą atkurti Lietuvos aeroklubo veiklą.

1989 m. aeroklubas surengė antrąsias Baltijos šalių aviacijos sporto varžybas, kuriose dalyvavo 9 šalių aviamodeliavimo, sklandymo, parašiutų sporto, akrobatinio skraidymo sportininkai. 1992 m. rugsėjo 16–17 d.d. 85-oji FAI Generalinė konferencija, įvykusi Atėnuose atkūrė Lietuvos aeroklubo narystę FAI. 1991–2003 m. Lietuvos aeroklubas leido žurnalą „Lietuvos sparnai“.

Veikla

1989 m. gegužės 26-29 d. Vilniuje surengta pirmoji karšto oro balionų fiesta, kurioje dalyvavo per 30 balionų. Oreiviai atvyko iš 17 šalių: tarp jų JAV, Japonijos, VFR, Anglijos, Prancūzijos ir kt. 1989 m. liepos 2–16 d. po 50 metų pertraukos įvyko 2-osios Baltijos šalių aviacijos sporto varžybos, kuriose dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Švedijos, Danijos, Rusijos, Estijos, Suomijos atstovai, aviamodelių, sklandymo, parašiutų sporto, akrobatinio skraidymo sportininkai. 1997 m. Lietuvos aviacijos sporto šakų rinktinės dalyvavo I-ose pasaulio aviacijos sporto žaidynėse Turkijoje, o 2001 m. II-ose žaidynėse Ispanijoje. Įgijus tarptautinių varžybų patirties Lietuvos aeroklubui ir aviacijos sporto federacijoms patikėta rengti respublikoje tarptautines varžybas.

Tarptautinės varžybos

• 2001 m. Pociūnų aerodromas – Pirmasis pasaulio moterų sklandymo čempionatas.
• 2002 m. Paįstrio aerodromas Panevėžio raj. – Europos akrobatinio skraidymo čempionatas
• 2003 m. Vilnius – Europos karšto oro balionų čempionatas
• 2004 m. Pociūnų aerodromas – Europos sklandymo sporto čempionatas
• 2007 m. Pociūnų aerodromas – Europos sklandymo sporto čempionatas
• 2009 m. Pociūnų aerodromas – Europos sklandymo sporto čempionatas
• 2022 m. Pociūnų aerodromas – Europos ir pasaulio sklandymo sporto čempionatas

Struktūra

Lietuvos aeroklubas vienija šias organizacijas:

• Lietuvos akrobatinio skraidymo federacija
• Lietuvos akrobatinio sklandymo sporto federacija
• Lietuvos aviamodelių sporto federacija
• Lietuvos bendrosios aviacijos sporto federacija
• Lietuvos oreivių federacija
• Lietuvos parašiutų sporto federacija
• Lietuvos sklandymo sporto federacija
• Lietuvos skraidyklių ir parasparnių sporto federacija
• Lietuvos ultralengvųjų orlaivių pilotų federacija
• Lietuvos aviakonstruktorių federacija
• Lietuvos senovinių orlaivių asociacija
• Lietuvos vaikų sklandymo sporto asociacija  
• Lietuvos aviacijos veteranų sąjunga

LAK prezidentai

(iki 1989 m. - pirmininkai)

• LAK garbės pirmininkas LR Prezidentas Antanas Smetona

• Silvestras Žukauskas – 1927–1928 m.
• Zigmas Žemaitis – 1929–1940 m.
• Bronius Oškinis – 1958 m.
• Anatolijus Speičys – 1958–1967 m.
• Donatas Kostiukevičius – 1967–1978 m.
• Antanas Karpavičius – 1978–1990 m.
• Klemas Inta – 1990–1992 m.
• Antanas Unikauskas – 1992–1993 m.
• Jurgis Stanaitis – 1993–2001 m.
• Stasys Murza – 2001–2008 m.
• Vitas Karčiauskas – 2008–2011 m.
• Jonas Mažintas – 2011–2016 m.
• Gintaras Kalinauskas – 2016–2018 m.
• Mindaugas Sinkevičius – 2018–2020 m.
• Eglė Paužuolienė – 2020–2021 m.
• Ignas Stankovičius – 2021–2022 m.
• Arūnas Gražulis – 2022–

Nuorodos

• Oficiali svetainė