Psilai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Psilai (gr. ψιλοί, vns. ψιλός 'nuogas, nurengtas') – itin lengvi pėstininkai, veikę kaip skirmišeriai ir apšaudytojai.

Makedoniečių kovos rikiuotė, kurioje priekyje išsidėstę psilai. Schemoje hipaspistai (sunkieji pėstininkai) klaidingai pavadinti sunkiąja kavalerija (elite heavy cavalry).

Terminu psilai dažnai vadino įvairius bešarvius ar lengvai šarvuotus pėstininkus, nors juos dažnai taip pat vadino specialesniais pavadinimais – gimnitai ('nuogieji'), evzonai ('lengvai šarvuotieji'), grosfomachai ('kalavijininkai'), akontistai ('akstininkai'), sfendonitai ('svaidyklininkai'), toksotai ('lankininkai') ar litobolai ('akmensvaidžiai').

Peltastai ('skydininkai') dažnai laikomi tarpine pėstininkų forma, juos kartais priskiria hoplitams, kartais - psilams.

Graikų ir bizantiečių literatūroje psilai minimi kaip lengvieji pėstininkai, ginkluoti svaidomaisiais ginklais, gebantys kautis padrikoje rikiuotėje.

Psilai senovės Graikijoje

Senovės Graikijoje psilai paprastai būdavo iš skurdžiausių piliečių sluoksnių. Kartais jais tapdavo net nelaisvieji, pavyzdžiui, Peloponeso helotai. Psilai būdavo ginkluoti įvairiais svaidomaisiais ar šaudomaisiais ginklais, pvz., lankais (toxa), akstimis (akontia), svaidyklėmis (sfendonai) ar tiesiog akmenimis (lithoi). Šarvų neturėdavo, paprastai būdavo ir be skydų. Savigynai galėjo turėti durklus ar trumpus kalavijus.

Psilus treniruodavo kaip skirmišerius. Jų užduotis būdavo prieš susiremiant falangoms trikdyti priešininko falangą, stengtis ją dezorganizuoti ir ginti savo falangą nuo priešininko skirmišerių. Juos pasiųsdavo užimti teritoriją apie mūšio lauką, trukdyti žygiuojančiam, mūšio lauke besirikiuojančiam ar stovykloje besiilsinčiam priešui. Atakuojant savai falangai psilus atšaukdavo, ir šie išsidėstydavo už saviškių rikiuotės ar už jos sparnų. Jie vengdavo kirstynių su geriau ginkluotais priešais.

Psilai Bizantijos imperijoje

Bizantijos kariuomenėje psilais vadino visus lengvuosius pėstininkus, nepriklausomai nuo jų šarvuotės. Psilus irgi naudojo kaip skirmišerius, tačiau dažnai juos išrikiuodavo eilėmis už sunkiųjų pėstininkų gretų arba tarp jų. Bizantijos psilai dažniausiai būdavo ginkluoti lankais.