Pahariai (hind. पहाड़ी, IAST: Pahāṛī – „kalniečiai“) – tautų grupė, gyvenanti Himalajų priekalnėse šiaurės Indijoje ir Nepale. Pahariai sudaro didelę gyventojų dalį Nepale, taip pat daugumą Indijos Himačal Pradešo bei Utarakhando valstijose, bei ženklią mažumą Džamu ir Kašmyre. Šneka paharių kalbomis, kurios priklauso indoarijų kalbų šakai (indoeuropiečių kalbos). Pagrindinės paharių tautos: nepalai, garhvaliai, kumaonai. Rasiškai persimaišę indiški ir mongoloidiški bruožai. Dauguma tikinčiųjų – hinduistai.

Verčiasi daugiausia ariamąją lygumų ir drėkinamąja terasine žemdirbyste (kviečiai, miežiai, soros, kukurūzai, ryžiai, pupos, daržovės), laiko stambiuosius ir smulkiuosius raguočius, arklius.

Paharių būstas dviaukštis, akmeninis arba medinis, su dvišlaičiu arba vienšlaičiu stogu. Apatinis aukštas naudojamas ūkinėms reikmėmis, viršutinis – gyvenamasis, su balkonu. Namai dažnai puošti drožinėtu medžiu.

Maistas daugiausia augalinis, tačiau visų kastų atstovai vartoja mėsą ir alkoholinius gėrimus.

Skirstosi į khasų (prekijų) ir dumų (15–30 amatininkų kastinių grupių) kastas. Kai kurios kastos gali būti šiaurės vakarų Indijos tautų, išstumtų arijų, palikuonėmis.

Šeima monogaminė, didžioji, nors pasitaiko poligamija, mažosios šeimos. Santuoka patrilokalinė.

Tikyboje ryškus protėvių kultas, šamanizmas, magija.[1]

Pahariais Indijoje ir Pakistane taip pat vadinamos ir kitos kalnų tautos, nepriklausomai nuo jų kalbinės priklausomybės: kašmyrai, dograi, šinai, burušai, baltai ir kt.

Šaltiniai redaguoti

  1. Пахари,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.