Ona Kreivytė-Naruševičienė
| Ona Kreivytė-Naruševičienė | |
|---|---|
| Gimė | 1935 m. spalio 31 d. Jovaišai, Deltuvos valsčius |
| Sutuoktinis (-ė) | Jonas Noras Naruševičius |
| Vaikai | Rytas, Saulė, Giedrė |
| Veikla | dailininkė keramikė |
| Alma mater | 1961 m. LSSR dailės institutas |
Ona Kreivytė-Naruševičienė (g. 1935 m. spalio 31 d. Jovaišuose, Deltuvos valsčius, Ukmergės apskritis) – Lietuvos dailininkė keramikė.
Biografija redaguoti
Sesuo Zita Kreivytė. 1944-1950 m. mokėsi Deltuvos septynmetėje mokykloje, 1950-1954 m. vidurinėje mokykloje Ukmergėje. 1954-1961 m. studijavo LSSR dailės instituto Keramikos fakultete.
1960-1974 m. Liaudies meno rūmų metodininkė, vyr. dailininkė. 1974-1994 m. Vilniaus „Dailės“ kombinato keramikė, 1994-1995 m. bendrovės „Vilniaus dailė“ dailininkė. Nuo 1964 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė.[1]
Kūryba redaguoti
Sukūrė siužetinių mažosios formos keraminių skulptūrų kaimo, žvejų gyvenimo tema („Žvejai“, 1973 m.; „Puodžiaus šeima“, 1977 m.), monumentalios dekoratyvinės plastikos kūrinių eksterjerams („Koplytstulpiai“ I–III, 1972 m.), parkams, abstrakčių raiškaus silueto kompozicijų („Gyvenimo ugnis“, 1976 m.; „Ruduo“, 1978 m.; „Prisiminimai apie Italiją“, 1979 m.; „Gyvenimo plaustai“, 1988 m.), erdvinių kompozicijų („Vaikystės debesys“ 1985 m.), vazų, lėkščių. Jos sukurtų dekoratyvinės keramikos pano yra visuomeniniuose ir privačiuose interjeruose Vilniuje („Senamiestis“, „Naujas miestas“, Vilniaus oro uostas, 1997 m., su vyru ir sūnumi J. ir R. Naruševičiais), kituose miestuose.
Kūriniai stilizuotų, apibendrintų formų, santūrių žemės spalvų, juose išryškinta šamotinio molio medžiaga, faktūra. Nuo 1961 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Faenca, Valauris, Sopotas), jose pelnė diplomų. Individualios parodos surengtos Vilniuje: 1974 m., 1985 m., 1997 m., 2006 m.; Kaune: 2000 m. Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus.[2][3]
Įvertinimas redaguoti
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Kas yra kas. Lietuvos moterys. - Kaunas: Neolitas, 2007. - 324-325 psl.
- ↑ Nijolė Žilinskienė. Ona Kreivytė-Naruševičienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 760 psl.
- ↑ https://www.vle.lt/Straipsnis/Ona-Kreivyte-Naruseviciene-48748
- ↑ Lijana Šatavičiūtė. Ona Kreivytė-Naruševičienė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 390