Deltuvos valsčius
55°14′š. pl. 24°40′r. ilg. / 55.24°š. pl. 24.67°r. ilg.
| Deltuvos valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1385 – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Deltuva, Ukmergė (1932) |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Ukmergės apskritis (1861–1915) |
 Lietuva
| |
| Ukmergės apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Ukmergės apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Ukmergės apskritis (1944–1950) |
Deltuvos valsčius (carmečiu Konstantinovo valsčius, rus. Константиновская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio rytų Lietuvos teritorijoje, į vakarus nuo Ukmergės. Centras – Deltuva, kurį laiką Ukmergė.
Istorija redaguoti
Minimas nuo 1385 m. 1784 m. atliktas Deltuvos parapijos, kurios teritorijoje vėliau atkurtas valsčius, topografinis aprašymas.[1] Carmečiu gyvavęs Deltuvos valsčius įsteigtas 1861 m. Kauno gubernijoje.[2] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija (9 apylinkės) priskirta Ukmergės rajonui.
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 4712 | 482 kiemai [3] | 19 seniūnijų | 74 | |
| 1923 m.[4] | 114 | 5186 | 1040 | ||
| 1932 m. | 199 | 9500 | 11 seniūnijų [5] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
174 | 9 apylinkės [6] | |||
Vadovai redaguoti
Suskirstymas redaguoti
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[8] | Apylinkė, 1949 m.[9] |
|---|---|---|
| Atikonys | Atikonių seniūnija | - |
| Atkočiai | Atkočių seniūnija | Atkočių apylinkė |
| Baraučizna | Baraučiznos seniūnija | - |
| Bimūnai | Bimunų seniūnija | - |
| Dainava | - | Dainavos apylinkė |
| Deltuva | Deltuvos seniūnija | Deltuvos apylinkė |
| Diržiai | Diržių seniūnija | - |
| Dovydiškiai | - | Dovydiškių apylinkė |
| Jakutiškiai | - | Jakutiškių apylinkė |
| Jonuškai | Januškų seniūnija | - |
| Kunigiškiai | Kunigiškių seniūnija | Kunigiškių apylinkė |
| Kurėnai | Kurėnų seniūnija | Kurėnų apylinkė |
| Laičiai | Laičių seniūnija | Laičių apylinkė |
| Tatkūnai | Tatkūnų seniūnija | Tatkūnų apylinkė |
| Iš viso: | 11 seniūnijų | 9 apylinkės |
Gyventojai redaguoti
Žymūs žmonės redaguoti
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1916 | Laiteliai | Petras Našlėnas-Kerbelis, kanauninkas | 2002 |
| 1932 | Buzai | Vytautas Lesčius, istorikas | |
| 1935 | Jovaišai | Ona Kreivytė-Naruševičienė, dailininkė keramikė | |
| 1941 | Algirdai | Juozas Imbrasas, politikas | |
| 1942 | Jovaišai | Zita Kreivytė, dailininkė odininkė | |
| 1947 | Dainava | Gražina Arlickaitė, kinotyrininkė | |
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1784 metų Deltuvos parapijos topografinis aprašymas. 2021-04-20, Gzeme.lt (tikrinta 2021-11-07).
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 26 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 747–763 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 165
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 748 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 755 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 166