Neringa (gamybinis susivienijimas)

Lietuvos TSR Vietinės pramonės ministerijos Vilniaus kultūrinių prekių gamybinis susivienijimas „Neringa“

Forma	Gamybinis susivienijimas
Likimas	išformuota
Pirmtakas (-ai)	„Lėlė“ „Žaislas“ „Vienybė“ „Metalo konstrukcijų gamykla“ „Aidas“
Įkurta	1972 m.
Centrinė būstinė	Vilnius, Lietuva
Svarbiausi darbuotojai	Algimantas Matulevičius (direktorius 1981–1991 m.)
Produkcija	žaislai, vaikiški baldai, vežimėliai

Lietuvos TSR Vietinės pramonės ministerijos Vilniaus kultūrinių prekių gamybinis susivienijimas „Neringa“ – nuo 1972 m. iki paskutinio XX a. dešimtmečio veikęs LTSR žaislų gamybos gamybinis susivienijimas.

Istorija

Gamybinis susivienijimas įkurtas sujungus tris Vilniuje veikusias įmones: „Lėlė“, „Žaislas“ ir „Vienybė“. 8-ojo XX a. dešimtmečio viduryje prie susivienijimo prijungta „Metalo konstrukcijų gamykla“, veikusi Bukčiuose, 1980 m. – Kauno „Aido“ gamykla, apie 1985 m. – nedidelė Šakių įmonė. Tuo metu įmonėje dirbo virš 3000 darbuotojų, žaislų gamybos apimtis siekė kelis šimtus tūkstančių vienetų.

Vilniaus įmonės perorganizuotos į gamybinio susivienijimo cechus:

• I cechas (buvusi „Lėlės“ gamykla) gamino polietilenines lėles, tarp jų ir vaikštančias. 9-ame dešimtmetyje pradėta plastizolio žaislų gamyba;
• II cechas (buvęs „Žaislas“) gamino žaislus iš plastmasės bei litografuotos skardos. 9-ame dešimtmetyje pradėta mechaninių žaislų, tarp jų ir mašinėlių su užsukamais, inertiniais ir elektriniais varikliais, gamyba;
• III cechas (buvusi „Vienybė“) gamino žaislus iš plastiko;
• IV-as cechas („Metalo konstrukcijų gamykla“) gamino metalo gaminius (įvairūs kanistrai, žaislams skirta litografuota skarda bei smulkmenos iš alavuotos skardos).

Kauno „Aidas“ gamino vaikiškus baldus, vežimėlius bei muzikos instrumentus – metalofonus, lūpines armonikėles ir kt. Pakuotes gamybinio susivienijimo produkcijai gamino 1964 m. įkurtas „Eksperimentinis taros ir įpakavimo konstravimo biuras“, 1975 m. reorganizuotas į pakavimo gamybinį susivienijimą „Vilnis“.

1988 m. gamybinis susivienijimas atsiskyrė nuo Vietinės pramonės ministerijos ir veikė savarankiškai, tačiau buvo išformuotas pirmais Nepriklausomybės metais. Atskiros susivienijimo įmonės nebuvo pajėgios konkuruoti su užsienio produkcija ir beveik visos bankrutavo XX a. paskutinio dešimtmečio viduryje.