Lūpinė armonikėlė
Lūpinė armonikėlė – armonikų šeimai priklausantis muzikos instrumentas, liežuvėlinis pneumatinis idiofonas su laisvaisiais liežuvėliais be specialių rezonatorių.[1] Šio instrumento garsas sukuriamas svyruojant skirtingo ilgio metalinėms plokštelėms. Paprastai jos instrumento korpuse išdėstytos dviem eilėmis, kad viena eilė skambėtų pučiant orą, kita – siurbiant orą. Lūpinės armonikėlės – vienas iš labiausiai prieinamų muzikos instrumentų, jų kaina prasideda nuo kelių eurų. Turint bazines muzikines žinias grojimo lūpine armonikėle pagrindų galima išmokti per kelias dienas, tačiau profesionaliam atlikimui reikia daug įgūdžių.
Pagal savo sandarą skiriamos oktavos, tremolo, chromatinės ir bliuzo lūpinės armonikėlės. Kiekvienos jų turi savo specifinį panaudojimą. Griežiama solo, kaimo kapelose, ansambliuose.[1]
Lūpinės armonikėlės būna diatoninės (Richterio, Knitlingeno, Vienos sistemų) ir chromatinės (pastovioji, arba fortepijoninė, chromonika, arba diatoninė chromatinė su perjungikliu).[1] Norint groti diatoninėmis lūpinėmis armonikėlėmis skirtingomis tonacijomis, paprastai reikia kelių instrumentų – kiekvienos su skirtingu toniniu centru. Dėl šios priežasties kokybiškos diatoninės lūpinės armonikėlės gaminamos visomis tonacijomis, kad nebūtų apribotos atlikėjų galimybės. Su chromatinėmis lūpinėmis armonikėlėmis galima groti įvairesnėmis tonacijomis, nes jų derinimas yra chromatinis. Diatoninės lūpinės armonikėlės būna vienpusės, dvipusės, šešiapusės; kiekviena lūpinės armonikėlės pusė suderinta kitokia tonacija. Tačiau tarp populiariosios muzikos ir ypač bliuzo atlikėjų populiariausios yra mažoro diatoninės lūpinės armonikėlės.
Paprastai lūpinių armonikėlių grojimo diapazonas yra 3 oktavos. Richterio sistemos lūpinė armonikėlė dažniausiai suderinta C‑dur, G‑dur, F‑dur arba a‑moll tonacija. Pučiant orą skamba pastovieji laipsniai, siurbiant – nepastovieji. Šios sistemos lūpinės armonikėlės turi 20–22 balsus. Knitlingeno sistemos lūpinės armonikėlės būna įvairaus diapazono (turi 40, 48, 56 balsus).[1] Chromatinių lūpinių armonikėlių grojimo diapazonas gali šiek tiek viršyti 4 oktavas.
Tarp žinomiausių lūpinių armonikėlių atlikėjų yra Sonny Boy Williamson II, Little Walter, Sonny Terry, Big Walter Horton, Bob Dylan ir kt. Vienas didžiausių visų laikų chromatinės lūpinės armonikėlės virtuozu laikomas Laris Adleris. Tar žymių moderniųjų lūpinių armonikėlių atlikėjų – Philip Achilles, taip pat Toots Thielemans ir Stevie Wonder. Žymesni lietuvių muzikantai: Audronė Žemaitienė, P. Petrauskas, P. Janušaitis, J. Paleckas, Irena Cimnalomskienė, A. Barkauskas.[1]
Istorija redaguoti
Lūpinę armonikėlę sukonstravo Chr. F. Bušmanas 1821 m. Berlyne ir pavadino ją lūpine eolina (vok. Mundäoline). Lūpinės armonikėlės (anksčiau vadintos vargonėliais) pradėjo plisti nuo XIX a. vidurio.[1]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 Albertas Baika. Lūpinė armonikėlė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008