Malti džiūvėsiai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Malti džiūvėsiai - biri medžiaga, gaunama sumalus džiūvėsius iš džiovintos duonos (paprastai batonų), bandelių, ir naudojama kaip priedas įvairių valgių ruošime.

Maltuose džiūvėsiuose apvolioti kepsneliai

Gamyba

Pramoniniu būdu malti džiūvėsiai paprastai gaminami iš kepyklose susidarančių nestandartinės formos neseniai iškeptų batonų, picų papločių, nesaldžių bandelių. Jie pjaustomi, džiovinami, sumalami ir fasuojami. Malti džiūvėsiai gali būti daromi ir iš specialiai keptų džiūvėsių.

Maltus džiūvėsius pasigamina ir namuose, tam panaudojami senstelėję, sudžiūvę batonai, balta duona, bandelės. Jei jie nepakankamai sausi, juos reikia padžiovinti orkaitėje ir sumalti mėsmale ar panašiu virtuviniu įtaisu.

Maltų džiūvėsių skonis ir tinkamumas skirtingiems patiekalams priklauso nuo duonos ar bandelių, iš kurių buvo pagaminti, rūšies bei sumalimo rupumo.

Naudojimas

Malti džiūvėsiai kulinarijoje naudojami:

• juose apvoliojami kepimui ruošiami produktai (mėsa, žuvis, sūris, kotletai)
• kaip tirštiklis pilamas į sriubas ir padažus
• kaip tūrį didinanti medžiaga naudojama faršų gamyboje
• kaip tam tikrą skonį ir konsistenciją suteikiantis priedas dedamas į kepinius ir apkepus.