Makulatūra
Makulatūra (vok. Makulatur iš lot. macula, 'dėmė') – panaudoti, nebereikalingi popieriaus ir kartono gaminiai, susikaupiantys poligrafijos įmonėse, biuruose, tinkami perdirbti į popierių, kartoną ir panašius gaminius.
Antrinė žaliava redaguoti
Makulatūrai priskiriamų antrinių žaliavų daugiausiai susidaro popieriaus pramonės įmonėse, prekybos centruose, spaustuvėse ir kitose organizacijose, pas fizinius asmenis: naudoti laikraščiai ir žurnalai, knygos, kartono ir popieriaus gaminiai (lakštai, pakuotės). Supirkimui netinkama makulatūra: riebaluotas popierius (picos dėžutės, sviesto pakuotės), panaudotos popierinės nosinaitės, servetėlės, kalkinis, parafinuotas, vaškuotas, tepaluotas popierius, popierius padengtas plastiku, celofanu, folija, bitumu, naudoti tapetai.[1]
Makulatūra yra vertinga antrinė žaliava, kurią surenkant ir perdirbant taupomi gamtiniai ištekliai: perdirbto popieriaus tona išsaugo apie 17 medžių, apie 26 000 l vandens.[2] Surinkta makulatūra tarnauja kaip žaliava gaminti įvairių rūšių popieriui, kartonui, taip pat stogų dangai, izoliacinėms ir kitoms statybinėms medžiagoms. Popieriaus atliekos gali būti perdirbamos kelis kartus, kol jo pluoštai tampa trumpi ir nebetinkami popieriui gaminti.
Istorija redaguoti
Sovietmečiu makulatūros kaupimas buvo tapęs kaip savaime suprantamas dalykas, ypač buvo skatinamos mokyklos priduoti makulatūrą. Už ją buvo sumokama arba mainais duodami talonai įsigyti deficitinėmis buvusioms knygoms. Leistos „Makulatūros serijos“ knygos. Prekių ir paslaugų deficito laikmečiu tai skatino rinkti makulatūrą.[3]
