Poligrafija

Poligrafija (gr. polys – didelis, gausus + grapho – rašau) – 1. pramonės šaka, apimanti visus spaudos technikos būdus; 2. spauda; pramoninis spausdinimas.

Spausdinimo įrenginys

Poligrafija – technikos šaka, apimanti spaudos produkcijos gamybos būdus. Klasikiniai spaudos būdai: iškiliaspaudė, plokščiaspaudė ir giliaspaudė. Tai taip pat pramonės šaka, apimanti spaudos produkciją, kitaip poligrafijos pramonė.

Yra trys poligrafijos procesų grupės: formų gaminimo, spausdinimo ir spaudos produkcijos apdorojimo. Tekstas spaudos formai renkamas rinkimo mašinomis – monotipu arba linotipu, kompiuteriu, rankomis arba fotografiniu būdu, perrašomas rašomąja rinkimo mašinėle. Iš iliustracijų iškiliaspaudei padaromos klišės, ofsetui ir giliaspaudei iliustracijos montuojamos su tekstu ir fotomechaniniu arba fotocheminiu būdu pagaminamos spaudos formos. Spausdinama spaustuvėse spausdinimo mašinomis, poligrafiniais dažais.

Spaudos produkcijos apdorojimas apima brošiūravimą, ir įrišimą.

Prie poligrafijos priskiriami ir kiti dauginimo būdai, pvz., fleksografinė spauda, trafaretinė spauda.

Istorija

Poligrafijos pradžia – J. Gutenbergo apie 1440 m. išrastas knygų spausdinimo būdas, naudojant liejamąsias literas ir presą. XVI a. poligrafija tapo manufaktūra. 1796 m. A. Zėnefelderis (Vokietija) išrado plokščiaspaudę (litografiją). XIX a. pr., 1810 m. F. Kenigui (Vokietija) išradus spausdinimo mašiną, spausdinimas labai pagreitėjo. XIX a. 6-ojo dešimtmečio pab. klišes pradėta gaminti fotocinkografijos būdu. Teksto rinkimas pradėtas mechanizuoti, O. Mergentaleriui (JAV) 1884 m. išradus linotipą. Išradus rotacines spausdinimo mašinas, pagreitėjo didelių tiražų spausdinimas. 1905 m. išrastas ofsetas. Apie XX a. vid. pradėta kompleksinė poligrafijos procesų mechanizacija ir automatizacija.

Poligrafija Lietuvoje

Lietuvoje pirmoji knyga iškiliaspaude rankinėmis staklėmis buvo išspausdinta 1522 m. Vilniuje, P. Skorinos spaustuvėje. 1821 m. Vilniaus universiteto spaustuvėje įkurta litografija. Nuo XIX a. 6-ojo dešimtmečio atsirado plokščiojo spausdinimo mašinų. 1906 m. Vilniuje imta naudoti linotipą ir rotacinę spausdinimo mašiną. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Vilniuje įkurta cinkografija. 1928 m. Kauno „Spindulio“ spaustuvėje pradėta spausdinti ofsetu, 1938 m. – giliaspaude. Nuo 1953 m. ofseto formos gaminamos fotomechaniniu būdu, įdiegtas fotografinis teksto rinkimas. Nuo 1990 m. pradėtos plačiai naudoti kompiuterinės sistemos.

Šaltiniai

• Žurnalistikos enciklopedija, Vilnius, 1997
• Kompiuterinis tarptautinių žodžių žodynas