Kadagynas (Kretinga)
- Kitos reikšmės – Kadagynas (reikšmės).
Kadagynas | ||
---|---|---|
56°04′16″š. pl. 21°34′26″r. ilg. / 56.071°š. pl. 21.574°r. ilg. | ||
Apskritis | Klaipėdos apskritis | |
Savivaldybė | Kretingos rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Imbarės seniūnija | |
Gyventojų | 27 | |
Kadagynas – kaimas Kretingos rajono savivaldybės šiaurinės rytinėje dalyje, 1 km į šiaurę nuo Salantų, prie kelio 169 Skuodas–Plungė .
Etimologija redaguoti
Pavadinimas kilo nuo žodžio liet. kadagys. Vietovardis rašomas lenk. Kadaginis, rus. Кадагинас, liet. Kadagynas, Kadagynai, žem. Kadagīns.
Geografija redaguoti
Kaimas plyti Salanto dešiniajame krante. Pietine dalimi praeina kelias 169 Skuodas–Plungė . Ribojasi su Erlėnais, Laiviais, Salantais ir Dvaraliu, nuo kurio jį skiria kelias 2320 Salantai–Erlėnai–Šaučikiai .
Istorija redaguoti
Kaimas susiformavo XVIII a. Minimas nuo 1821 m.
1821 ir 1843 m. buvo po 4, 1866 m. – 5 kiemai,[2] 1923 m. – 10 ūkių.[3]
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
---|---|
1915–1950 m. | Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
1950–1959 m. | Erlėnų apylinkė, Salantų rajonas |
1959–1995 m. | Imbarės apylinkė, Kretingos rajonas |
1995–2009 m. | Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis |
nuo 2009 m. | Erlėnų seniūnaitija, Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis |
Gyventojai redaguoti
Demografinė raida tarp 1821 m. ir 2021 m. | ||||||||
1821 m. | 1843 m. | 1866 m. | 1902 m.[4] | 1923 m.sur.[5] | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[6] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
27 | 29 | 45 | 31 | 71 | 65 | 43 | ||
1979 m.sur.[7] | 1989 m.sur.[8] | 2001 m.sur.[9] | 2011 m.sur.[10] | 2021 m.sur.[11] | - | - | ||
37 | 53 | 31 | 20 | 27 | - | - | ||
|
Kultūros paveldas redaguoti
- Monumentalus kryžius kelių kryžkelėje (XX a. pr.; atnaujintas 1957 m. ir XX a. pab.)
- Koplytėlė su ornamentuotu kryželiu, Marijos Maloningosios, Šv. Antano ir Jono Nepomuko skulptūromis, V. ir A. Urbonų sodyba (1939 m., statė Juozas Kazys Anužis, skulptūrų autorius – Adomas Einikis)[12]
- Skulptūrinis stogastulpis su Rūpintojėlio horeljefu (autorius – Andrius Žilinskas)
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
- ↑ Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 72
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 119
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 6,0 6,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su ornamentuotu kryželiu, Marijos Maloningosios… (Erlėnų k.)[neveikianti nuoroda]
Nuorodos redaguoti
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
Juodupėnai – 4 km | Erlėnai | Dvarčininkai (Kretinga) – 2 km | |||||||||
Alkas – 1 km |
|
Laiviai – 2 km | |||||||||
Dvaralis | SALANTAI – 1 km | Gargždelė – 2 km |