Kęstutis Grigaliūnas
Kęstutis Grigaliūnas (g. 1957 m. vasario 7 d. Kaune) – Lietuvos grafikas, dailės pedagogas.
Biografija redaguoti
1976–1982 m. studijavo Lietuvos dailės institute. 1982–1996 m. dėstė Kauno J. Naujalio meno mokykloje, nuo 1996 m. – Vilniaus dailės akademijos dėstytojas.
Kūryba redaguoti
1988–1989 m. sukūrė lino raižinių, medžio raižinių, šilkografijų, ofortų, iliustravo knygų. Nuo 1990 m. vienas pirmųjų iš lietuvių grafikų pradėjo naudoti spalvotosios trafaretinės spaudos techniką. Sukūrė pjaustinių iš kartono ir faneros (ciklas „12 dėžučių“ 1991 m.). Būdingas išryškintas grafinis pradas – linijos, ženklai, ornamentai, naudojami figūriniai ir abstraktūs motyvai. Nuo 1998 m. kuria sudėtingesnės plastikos grafikos kūrinius ir pjaustinius, juose ryšku postmodernizmo bruožai, poparto, Fluxus elementai, dekoratyvūs, eklektiški vaizdai (A. Puipos, V. Kalinausko, A. Andriuškevičiaus portretai, 1998–1999 m.). Vyrauja žaisminga nuotaika, ironija, įvairios intelektualios nuorodos į Lietuvos ir kitų kultūrų, civilizacijų įvaizdžius. Nuo 1981 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Čikaga – 1991 m., Marselis – 1999 m.); individualios parodos surengtos Lietuvoje 1996–1999 m., 2001 m. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, Modernaus meno muziejaus biblioteka Niujorke.[1]
Įvertinimas redaguoti
- 2011 m. Nacionalinė kultūros ir meno premija[2]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Rasa Adomaitienė. Kęstutis Grigaliūnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 159 psl.
- ↑ https://artnews.lt/paskelbti-lietuvos-nacionalines-kulturos-ir-meno-premijos-laureatai-13578